Stebėti panašių tendencijų toli nereikia – kinai kelius tiesia Lenkijoje, Ukrainoje, Juodkalnijoje, kitose šalyse. Mauritanijoje jie laimėjo Jungtinių Tautų projektą ir pastatė visą jūrų uostą. Kinų projektai sėkmingai įgyvendinami Afrikoje ir kitose šalyse.
Kinai itin domisi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto skelbiamais projektais. Jie dalyvavo neseniai skelbtame Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybų konkurse. Tiesa, jų pasiūlyta kaina, kaip teigiama, nebuvo tarp mažiausių.
Bendrovė „China road and bridge corporation“ yra įvykdžiusi daug itin stambių sėkmingų projektų. Teigiama, kad ši bendrovė dar prieš maždaug 15 metų nutiesė greitkelį pačioje Kinijoje, jo iki šiol neteko remontuoti. Bendrovė, be kitų didelių įvykdytų projektų, yra pastačiusi keturis 30 km ilgio tiltus – maždaug tokio ilgio, kaip nuo Klaipėdos iki Palangos.
Norėčiau, kad lietuviai laimėtų šalyje skelbiamus konkursus, bet jei kinai pateiks konkurencingą pasiūlymą, jo tikrai neatmesime, – sakė E.Gentvilas.„Norėčiau, kad lietuviai laimėtų šalyje skelbiamus konkursus, bet jei kinai pateiks konkurencingą pasiūlymą, jo tikrai neatmesime“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Neatmetama, kad kinams laimėjus konkursus darbai kainuotų pigiau, tiesa, juokaujama, kad tokiu atveju Klaipėdoje reikėtų dairytis vietos kinų kvartalui. Dalį darbuotojų projektams įvykdyti kinai paprastai atsiveža iš gimtos šalies.
Viešėjo Kinijoje
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Satybų darbai |
Kovo pabaigoje E.Gentvilas su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu ir kitais delegacijos nariais viešėjo Kinijoje. Pekine E.Gentvilas teigė sulaukęs didelio susidomėjimo. Vietoj 15 minučių pristatymo apie Klaipėdos uostą šis truko visą valandą, mat Kinijos verslininkai po kiekvienos skaidrės turėjo bent po penkis klausimus. Kai kurių įmonių atstovai į susitikimą Pekine atskrido iš Šanchajaus.
Kinai ketina imtis tirti giliavandenio uosto Klaipėdoje atsiradimo galimybes. Tai jie darys savo lėšomis. Giliavandenio uosto statybas jau yra vertinę japonai. Tuomet išvada buvo aiški: be giliavandenio uosto Klaipėda liktų provincialus uostelis, jau maždaug po dešimtmečio nebepajėgsiantis priimti visų laivų.
„Kinai į Klaipėdą norėjo atskristi jau balandžio 5 dieną, aš jiems pasakiau, jog bus Velykos, tad sutarėme, kad atvyks 19 dieną, su uosto vadovais aptars techninę užduotį. Tebūna dar vienas pabandymas dėl giliavandenio uosto“, – sakė E.Gentvilas.
