Lietuvos ir Baltarusijos sudaryta darbo grupė iki lapkričio 1 dienos turėjo susitarti dėl 2,5 mln. tonų metinio kiekio naftos tranzito per Klaipėdos uostą. Senokai praėjus šiam terminui, tolesnių derybų trukmė tapo neapibrėžta, daugėja abejonių dėl dialogo sėkmės. Spausdami „Klaipėdos naftą“ baltarusiai tuo pačiu metu derasi dėl naftos tranzito ir su latviais, rašo „Lietuvos žinios“.
„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sakė, kad Baltarusijai naudinga naftą gabenti dideliais laivais, tačiau lietuvių terminalas dėl jų turėtų rezervuoti neproporcingai daug talpyklų.
„Iškrauti 80 tūkst. tonų laivą reikia iš karto, todėl būtina laikyti tuščius 100 tūkst. tonų talpos rezervuarus. Dėl to terminalas ne taip lanksčiai gali dirbti su kitais klientais. Mums tai daryti apsimokėtų, jeigu baltarusiai garantuotų stabilų krovos kiekį ir būtų sutarta patraukli paslaugų kaina. Derybos įtemptos, nes artėja riba, kai sudaryti sutartį ekonomiškai neapsimokės“, – sakė R.Masiulis.
Kita priežastis, trukdanti Lietuvos įmonei sutikti su Baltarusijos sąlygomis – neišspręsti aplinkosaugos klausimai. „Klaipėdos naftos“ terminalas nėra įsirengęs rekuperacijos (naftos garų surinkimo) įrenginio krovos estakadose. Kyla grėsmė, kad pradėjus gabenti didelius kiekius naftos tarša viršytų leistinas normas.
Pasak jo, šiuo metu vyksta įtemptos terminalo derybos su pagrindine kliente – bendrove „Orlen Lietuva“, kurios produkcija sudaro apie pusę „Klaipėdos naftos“ apyvartos. Nuo jos numatomo eksportuoti kiekio priklausys, kiek terminalas galės priimti kitų klientų produktų.
Pasak jo, šiuo metu vyksta įtemptos terminalo derybos su pagrindine kliente – bendrove „Orlen Lietuva“, kurios produkcija sudaro apie pusę „Klaipėdos naftos“ apyvartos. Nuo jos numatomo eksportuoti kiekio priklausys, kiek terminalas galės priimti kitų klientų produktų.
