„Šalis kurį laiką mokės mažesnę įmoką, nei įprastai, nes Lietuvos BVP gyventojui šiuo metu siekia mažiau nei 75 proc. ES vidurkio.
Po 12 metų, 2027 metais, kai baigs galioti ši išimtis, turės papildomai įnešti dar 159,4 mln. eurų į ESM kapitalą.
Jokių kitų įmokų Lietuva ESM nemokės, nes fondas pats padengia savo veiklos išlaidas.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Lietuva netaps laikinojo Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) nare, todėl neturės laikytis jokių įsipareigojimų pagal šio fondo finansuojamas Airijos, Portugalijos ir Graikijos programas“, – interviu dienraščiui teigė K.Reglingas.
Pasak jo, tik labai mažai tikėtinu atveju, kai atsiradusiems nuostoliams padengti nepakaktų įmokėtos sumos, Lietuvos, kurios maksimalūs įsipareigojimai siekia 2,54 mlrd. eurų, būtų paprašyta papildomai įmokėti į ESM.
„Nors prielaidų tam nėra, teoriškai tokia padėtis galėtų susiklostyti, jei paramą gavusios euro zonos šalys narės negrąžintų paskolų“, – sakėK.Reglingas.
