Kaip rodo pardavimo tendencijos, į rinką grįžtantys pirkėjai sostinėje dažniausiai renkasi nedidelius, apie 50 kvadratinių metrų ploto, butus, kurių kaina neviršija 220 tūkst. Lt.
Šiuo metu būsto pirkėjai Vilniuje dažniausiai renkasi apytikriai 50 kv.m ploto, 2 kambarių butus, kurių kainos vidutiniškai siekia 210–220 tūkst. Lt. Patraukliausi mikrorajonai – Naujamiestis, Šiaurės miestelis, Šnipiškės, taip pat pastebimas nemažas susidomėjimas būstais Perkūnkiemyje ir Pilaitėje.
„Įvairūs duomenys rodo, kad per pastaruosius metus butų kainos didžiuosiuose šalies miestuose nukrito 30–35 proc., o per visą recesijos laikotarpį šis sumažėjimas buvo dar ryškesnis. Tad natūralu, kad jau praėjusių metų rudenį jautėme žymiai išaugusį žmonių susidomėjimą būstu, o sausį buvo peržengtas psichologinis bajeras – pasyvus domėjimasis ėmė virsti realiais sandoriais. Panašu, kad pasiūloje esančios kainos ir pirkėjų lūkesčiai bei galimybės pagaliau pasiekė sankirtos tašką“, – mano NT bendrovės DZL vadovė Gintarė Mikučionytė.
Anot jos, prie rinkos suaktyvėjimo prisideda būsto pirkėjams jau palankesnė bankų paskolų išdavimo politika. Rudenį, nepaisydami viešų deklaracijų, bankai vangiai išduodavo paskolas net formalius reikalavimus atitinkantiems asmenims (vilkindavo jų išdavimo procesą, neleisdavo savininkams parduoti už paskolą įsigyto turto pigiau, nei jis buvo pirktas), o šiuo metu situacija pasikeitė teigiama linkme.
Palyginkime: tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, 2009-ųjų kovą, pirkėjai daugiau domėjosi aukštesnės klasės butais, esančiais arti centro, kurių kaina svyravo nuo 300 iki 350 tūkst. Lt. Tiesa, tuomet būsto ieškojo pasiturintys, dėl savo pajamų užtikrinti pirkėjai, sukaupę nemažų santaupų. Juos labiausiai domino kokybiški ir visiškai įrengti 55–65 kv.m ploto butai Žvėryne, Antakalnyje, Naujamiestyje.
