Turbūt visi girdėjome kaimyną, kolegą ar giminaitį, kalbantį, kad jie už dyzeliną moka gerokai mažiau. Pasigilinus paaiškėja, kad šie pigesni degalai – ne iš mūsų šalies degalinių. Dažniausiai tai kontrabandiniai iš kaimynės Baltarusijos.
Pigesnių degalų pabandėme rasti ir mes. Paskambinę keliems bičiuliams be didesnio vargo gavome „Anatolijaus iš Naujosios Vilnios“ telefono numerį. Mūsų ryšininkas perspėja – telefonu žodžių „dyzelis“ ar „kuras“ neminėti. Vietoj to reikia vartoti „skystis“, „vaisvandenis“ ar panašiai. Jau darosi įdomu – jaučiamės lyg kokiame filme apie šnipus.
Paskambinus telefonu atsiliepia vyriškis. Maloniai pasisveikina, paklausia, kokiu reikalu. Mes prisistatome kaip klientai ir pasiteiraujame „vaisvandenio“. Anatolijus klausia kiek, atsakome – 50 litrų. Mums džiaugsmingai praneša, kad tiek tikrai bus. Suprask, toks kiekis pas jį visada yra. Taigi sėdame į automobilį ir važiuojame.
Anatolijaus nurodytu adresu randame ne pirmos jaunystės namuką su garažu. Paskambiname telefonu, vartai atsiveria, Anatolijus mus kviečia įsukti į kiemą. Nuo šios akimirkos viskas kaip degalinėje. Vienas skirtumas – nereikia terliotis rankų, nes pardavėjas pats atkemša degalų pylimo angos kamštuką ir išrikiuoja tris kanistrus degalų. Kol baltarusiškas dyzelinas bėga, mes pasiteiraujame, kaip sekasi verslas.
„O kaip gali nesisekti? Matėte kainas degalinėse? Aš parduodu dyzelį vienu litu pigiau. Vadinasi, kiek litrų pili, tiek litų sutaupai. Ir nereikia jokių „Maximos“ kortelių“, – juokauja pašnekovas.
Paklaustas, iš kur degalai ir ar neužšals per naktį, pašnekovas nuramina – dyzelis iš Baltarusijos, bet žieminis. Problemų ryte užsikuriant automobilį nebus.
„Nesitikėkite, kad imsiu ir pasakysiu, iš kur perku, už kiek perku ar panašiai. Čia mano reikalas. Šias paslaptis saugau ne tik nuo pareigūnų, bet ir nuo konkurentų. Toks verslas populiarus visur, o Naujojoje Vilnioje – ypač“, – sako Anatolijus.
Mūsų ryšininkas perspėja – telefonu žodžių „dyzelis“ ar „kuras“ neminėti. Vietoj to reikia vartoti „skystis“, „vaisvandenis“ ar panašiai.Degalai supilti. Paduodame dviejų šimtų litų kupiūrą, pardavėjas ramiai storoje piniginėje randa grąžos ir apsisukęs keliauja į garažą padėti jau tuščių kanistrų.
Prieš pat atsisveikindami dar kartą pasiteiraujame, kaip jis tų degalų gauna. Gal kai įkalčiai saugiai užrakinti garaže, Anatolijus bus kalbesnis?
„Pradėjau šį versliuką supirkdamas degalus iš vilkikų vairuotojų. Bet greitai supratau, kad su tarpininkais čia prastas verslas. Taigi prieš kelerius metus nusipirkau senoką autobusiuką, pasididinau bakus ir nuo šiol bent kartą per savaitę pats nuvažiuoju pas kaimynus ir prisipildau degalų degalinėse“, – sakė vyras.
Dar vienas panašumas į degalinę – atsiskaičius Anatolijus paklausia, ar nereikia cigarečių. Mat pas jį „geriausia cigarečių „West“ kaina mieste“. Pakelis – vos keturi litai...
Taigi verslas paprastas: perki ir parduodi. Vienintelė rizika – būti pagautam policijos ar muitinės pareigūnų. Anatolijus dėl to neišgyvena, mat per kelerius „versliuko“ metus spėjo su visais susidraugauti ir vienintelis kontaktas su šiomis instancijomis prieš šventes – juk draugus reikia pasveikinti.
Bauda – ir perkantiems nelegalius degalus
Pasak Policijos departamento, Lietuvoje ir toliau vyrauja smulki naftos produktų kontrabanda. Per devynis šių metų mėnesius policija sulaikė 113,7 tonos naftos produktų. Tai yra 194,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais.
Be to, pasak policijos atstovų, žymiai išaugo pažeidimų, susijusių su žymėtais degalais: per devynis šių metų mėnesius iš nelegalios apyvartos išimta 577 proc. daugiau žymėtų degalų nei per tą patį laikotarpį 2009 metais.
Kaip teigia policijos atstovai, dažniausiai papildomose talpyklose slepiami degalai į Lietuvą patenka su krovinius vežančiais vilkikais, įvažiuojančiais iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Be to, pastebima tendencija ir nustatoma, kad naftos produktams saugoti įrengiamos neteisėtos degalinės su specialia įranga degalams perpilti, filtruoti bei laikyti. Per devynis šių metų mėnesius nustatyta 12 nelegalių naftos produktų sandėliavimo vietų.
Policija atkreipia dėmesį, kad atsakomybė už kontrabandines prekes tenka visiems – ne tik šiais produktais prekiaujantiems, bet ir jų įgijusiems, laikiusiems, gabenusiems, siuntusiems ar naudojusiems asmenims. Už šiuos pažeidimus, kai prekių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, asmenys baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Kontrabandą pateisina vis daugiau žmonių
Atsakomybė už kontrabandines prekes tenka visiems – ne tik šiais produktais prekiaujantiems, bet ir jų įgijusiems, laikiusiems, gabenusiems, siuntusiems ar naudojusiems asmenims.Lietuvių įsitikinimu, nelegalūs degalai, cigaretės ir alkoholis šalyje yra populiarūs dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmoji – dideli šių kainų skirtumai, palyginti su šalimis kaimynėmis, antroji – augančios produkų kainos ir mažėjančios gyventojų pajamos. T. y. mažėjant žmonių pajamoms, ieškoma būdų, kaip taupyti, tad dažnai nelegalios, bet pigesnės prekės suvilioja žmones.
Ši nuomonė nustatyta Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) balandį atlikus reprezentatyvią gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą apklausą.
Kaip 15min.lt sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas, atlikus minėtą apklausą taip pat nustatyta, kad bėgant metams vis daugiau lietuvių pateisina kontrabandinių prekių vartojimą.
„Analogiškos visuomonės nuomonės apklausos buvo atliktos ir 2004, 2008 bei 2009 metais. Žmonių buvo teiraujamasi, ar pateisina kontrabandinių prekių vartojimą. 2008 metais apie 39 proc. apklaustųjų teigė, kad visiškai arba greičiau pateisina kontrabandines prekes ir jų vartojimą, 2009 metais taip manančių padaugėjo iki 43 proc., tuo tarpu 2010 metų balandį net 60 proc. apklaustųjų pateisino kontrabandinių prekių vartojimą. Tai didelis pasikeitimas, rodantis tendenciją, kad vis daugiau gyventojų Lietuvoje morališkai, psichologiškai pateisina kontrabandinių prekių vartojimą“, – sakė V.Žukauskas.
Pasak jo, viena iš kontrabandos paplitimo Lietuvoje priežasčių yra ta, kad žmonės palankiai vertina šią veiklą ir yra linkę vartoti kontrabandines prekes.
Kontrabandiniais degalais pasitiki
Be to, kaip parodė apklausa, šalies gyventojai yra įsitikinę, kad kontrabandos mastas Lietuvoje nuolat didėja. „Žmonių buvo klausiama, ar, jų manymu, nelegalių degalų vartojimas didėjo, mažėjo, ar nesikeitė. 2008 metais 24 proc. apklaustųjų teigė maną, kad tais metais kontrabandinių degalų vartojimas didėjo, 2009 metais tokios nuomonės laikėsi 47 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 2010 metais – 68 proc.“, – sakė V.Žukauskas.
Kitas svarbus dalykas, pasak LLRI eksperto, yra tai, kad Lietuvoje auga pasitikėjimas nelegalių prekių kokybe. „Jei žmonės pasitiki prekėmis, kurios yra nelegaliai įvežtos ir nelegaliai parduodamos, jų noras šių prekių įsigyti yra didesnis“, – aiškino V.Žukauskas.
2010 metais 60 proc. apklaustųjų sakė visiškai pasitikintys arba greičiau pasitikintys nelegaliai įvežtais degalais. Panašus procentas (61 proc.) apklaustųjų išreiškė pasitikėjimą kontrabandinėmis cigaretėmis. Kiek mažiau (46 proc.) apklaustųjų sakė pasitikį nelegalaus alkoholio produktais. „Didžioji dalis apklaustųjų pasitiki nelegaliai įvežtais degalais ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ši prekė yra paklausi“, – aiškino V.Žukauskas.
Galėtų mažinti benzino akcizą
LLRI ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valdžia ne visais atvejais turi pasirinkimą mažinti akcizus, tačiau pridūrė, kad instituto pozicija yra vienareikšmiška: benzino akcizą reikia mažinti iki minimalaus dydžio. Tai esą yra vienas būdų, kaip galima sumažinti kontrabandos priežastis.
„Viena vertus, žinome, kad didelis akcizas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, palyginti su kitomis, ne ES šalimis, yra pagrindinė kontrabandos priežastis, bet dyzelino akcizo mažinti negalime, nes esame įsipareigoję ES. Taigi šioje vietoje Lietuvos rankos yra surištos. Kalbant apie benziną, situacija kiek kitokia. Šalyje litrui benzino akcizas nustatytas 26 centais didesnis nei minimalus reikalavimas“, – teigė V.Žukauskas.
LLRI eksperto teigimu, ne mažiau svarbios už minėtą kovos su kontrabanda būdą yra ir įvairios baudžiamosios bei prevencinės priemonės.
