Daugiabutyje įdiegti alternatyvios energijos įrangą Vytautas Kazlauskas sumanė tada, kai vyriškį ėmė piktinti šilumą Alytui centralizuotai tiekiančios UAB „Litesko“ išrašomos sąskaitos. Tačiau alytiškis susidūrė su nemenkomis biurokratinėmis kliūtimis, tad jau nesistebėjo, kodėl daugelis gyventojų taikstosi su šilumininkų ir statybininkų diktuojamomis sąlygomis.
Iš pradžių autonominį šildymą V.Kazlauskas ketino įrengti tik savo bute, tačiau apskaičiavo, kad investavus tą pačią pinigų sumą pigesne šiluma galėtų džiaugtis visi daugiabučio gyventojai. Išdėstęs savo sumanymą „Šerkšno“ bendrijai ir sulaukęs pritarimo, alytiškis ėmėsi įgyvendinti šią idėją.
Iš pradžių autonominį šildymą V.Kazlauskas ketino įrengti tik savo bute, tačiau apskaičiavo, kad investavus tą pačią pinigų sumą pigesne šiluma galėtų džiaugtis visi daugiabučio gyventojai.
Pirmiausia Alytaus miesto savivaldybės administracijai buvo įteiktas prašymas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo įrengti šilumos siurblį. „Susidūriau su visišku valdininkų nekompetentingumu ir įstatymų neišmanymu. Teko pačiam išsinagrinėti įstatymų peripetijas, statybos techninį reglamentą, siuntinėti raštus net į prezidentūrą, Energetikos ministeriją ir kitas institucijas. Reikėjo parodyti valdininkams kelią, kuriuo reikia eiti diegiant mišrią šilumos sistemą daugiabutyje, ir kartu nepažeisti įstatymų. Projekto leidimo išdavimas užtruko mėnesius, nors tai buvo galima padaryti per 10 dienų“, – LŽ pasakojo V.Kazlauskas.
Anot alytiškio, įdiegus šilumos siurblį „oras–vanduo“ ir tinkamai parinkus įrenginių galingumą galima sutaupyti du trečdalius per sezoną šildymui skiriamų pinigų. „Šerkšno“ bendrija, kuri vienija 19 butų savininkus, sutaupys mažiau – apie trečdalį per metus šilumai skiriamų lėšų. Kadangi mišri šilumos sistema įrengiama be valstybės paramos, įdiegiamas tik minimalus galingumas. Tačiau net tokiu atveju išlaidas šildymui ir karštam vandeniui tikimasi sumažinti maždaug tūkstančiu litų per metus. „Vienam buto savininkui nauja šilumos sistema kainuos apie 2 tūkst. litų. Juos žmonės turės sumokėti per dvejus metus, o tada pajus realią ekonominę naudą“, – aiškino V.Kazlauskas.
Kadangi įrenginio veikimas priklausys nuo oro temperatūros lauke, trūkstamą šilumą alytiškiai, kaip ir anksčiau, pirks iš „Litesko“, tačiau išlaidos bus gerokai mažesnės negu iki šiol.
V.Kazlauskas įsitikinęs, kad valstybei parėmus alternatyvios energijos šaltinių įdiegimą, ne tik pastatų apšiltinimą, būtų kur kas daugiau naudos. Investicijos atsipirktų gerokai greičiau, o žmonių neprispaustų skolų našta bankams. Taip savivaldybėje sumažėtų socialiai remtinų žmonių, nes gyventojai patys įstengtų susimokėti už šilumą.
Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius LŽ patvirtino, kad atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo nauda neabejotina – tausojama gamta, o žmonės įgyja dar vieną švarų energijos šaltinį.
