Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas žurnalistams pristatė TATENOS ministrų susirinkimo rezultatus. Jo teigimu, Fukušimos jėgainės tragedija pasaulyje sulaukė itin didelio atgarsio ir privertė branduolinių jėgainių projektų įgyvendintojus ir prižiūrėtojus griežčiau vertinti projektus.
„Po tragedijos Fukušimoje matosi globaliu mastu padarytos išvados. Pirmiausia TATENA sieks stiprinti branduolinės saugos standartus ir juos visuotinai taikyti. Kol kas agentūros siūlymai yra tik rekomendacinio požiūrio“, – sakė E.Meilūnas.
Taip pat akcentuota, kad reikia sistemingai peržiūrėti jėgainių saugą. Be to, labai svarbu, kad branduolinės saugos reguliatoriai būtų visiškai nepriklausomi. Lietuvai nerimą kelia Baltarusijos Astravo aikštelėje planuojama statyti jėgainė, nes Baltarusija neturi nepriklausomo branduolinės saugos reguliatoriaus.
Nauji reikalavimai
Lietuva esą yra patenkinta, kad reikalavimai naujosioms atominėms jėgainėms bus griežtesni. Gitana Grigaitytė, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė sakė, kad vadinamieji „strestestų“ buvo papildyti.
„Išplėsta testų taikymo sritis. Jie bus atliekami ne tik gamtinių nelaimių projektavimo atveju, metodika išplėsta iki tokių faktorių kaip nutrūkęs elektros tiesimas ir panašiai. Testavimas bus atliekamas trimis etapais – sudarytas klausimynas, tuomet šalies reguliatorius testuos atominę elektrinę, galų gale Europos Sąjungos sudaryta komisija testuos projektą“, – sakė G.Grigaitytė.
Naujieji reikalavimai bus taikomi ne tik ES šalims, bet ir kaimyninėms valstybėms. Jei jėgainės projektas neatitiks reikalavimų, jis bus stabdomas ir, jei įmanoma, taisomas ir tobulinamas. Tai esą galiotų ir Rusijos bei Baltarusijos atominių jėgainių projektams.
„Jeigu atliekant testus pasirodytų, kad projektai neatitinka kažkokių kriterijų, projektai turėtų būti sustabdomi ir pataisomi. Tokia pozicija būtų ir dėl Rusijos ir Baltarusijos atvejais“, – sakė G.Grigaitytė.
Pasak URM atstovės, Lietuvai didžiausią nerimą kelia tai, jog virš Rusijos ir Baltarusijos planuojamų jėgainių eina oro keliai, be to, nepakankamai arti yra vandens ištekliai ir vandenį nelaimės atveju tiekti į jėgainę būtų gana sudėtinga.
Be to, G.Grigaitytės teigimu, Astravo aikštelėje yra įvykęs stipriausias Baltarusijos istorijoje – 7 balų pagal Richterio skalę – žemės drebėjimas.
Taip pat sunerimti Lietuvą esą verčia ir tai, kad Baltarusija ir Rusija mažai dėmesio skiria aplinkosaugai – esą statybos darbai pradedami negavus visų reikalingų palaiminimų. Be to, Lietuva nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos negavo atsakymų dėl jų planuojamų jėgainių statybų vietų.
