2012 metais sausio mėnesį nedarbo lygis ES siekė 10,1 proc. Euro zonoje jis sudarė 10,7 proc. – tai yra aukščiausias augimas nuo euro atsiradimo. Nedirbančių žmonių skaičius Europoje ir toliau didėjo pasiekdamas 24 325 milijonus. Per pastaruosius šešis mėnesius bedarbių skaičius kas mėnesį padidėdavo vidutiniškai 200 tūkst.. Nuo 2011 metų kovo mėnesio ES nedarbo lygis išaugo 0,6 procentinio punkto, o nedirbančių žmonių skaičius – 1,625 mln.
Nedarbo lygio skirtumai tarp šalių narių didėja – Austrijoje jis siekia 4 proc., o Ispanijoje – 23,3 proc. Pastarojo laikotarpio nedarbo didėjimas labiau paveikė vyrus nei moteris: iš 1,625 mln. naujų bedarbių, registruotų nuo 2011 metų kovo mėnesio, vyrai sudarė 61 proc., moterys – 39 proc.
Jaunimo nedarbo lygis visoje Europoje, išskyrus Vokietiją, yra dvigubai didesnis nei suaugusių žmonių. 2012 metų sausį vienas iš dviejų jaunų žmonių nedirbo Ispanijoje (49,9 proc.) ir Graikijoje (48,1 proc. 2011 metų lapkritį). Jaunimo nedarbo lygis per pastaruosius tris mėnesius padidėjo 0,4 procentinio punkto, pasiekdamas 22,4 proc. piką.
Jaunimo nedarbo situacija blogėjo 23 šalyse narėse, o ypač Bulgarijoje (+3,8 proc. punkto iki 28,9 proc.), Estijoje (+2,8 proc. punkto iki 25,1 proc. 2011 metų gruodį), Lietuvoje (+2,4 proc. punkto iki 34,4 proc.), Portugalijoje (+2,2 proc. punkto iki 35,1) ir Graikijoje (+2,2 proc. punkto iki 48,1 proc. 2011 metų lapkritį).
Europos gyventojų lūkesčiai, susiję su užimtumu, nėra optimistiški: dauguma gyventojų mano, kad nedarbas toliau didės, išskyrus Vokietiją, Estiją ir Latviją.
ES kompanijos tikisi didesnių užimtumo galimybių pramonės sektoriuje, tačiau paslaugų, mažmeninės prekybos ir finansinės veiklos srityse užimtumo perspektyvos nėra palankios. Statybos sektoriuje irgi nelaukiama gerų permainų, nors jis šiek tiek atsigauna, palyginti su 2008 metais.
Įdarbinimo paslaugas internetu teikianti kompanija ,,Monster Worldwide, Inc." (JAV) paskelbė pranešimą ,,The Monster Employment Index Europe", kuriame konstatavo, kad 2012 m. vasarį fiksuotas 10 proc. internete skelbiamų darbo vietų paklausos didėjimas. Vokietija ir toliau išlieka vienintelė ES valstybė, kurioje darbo paklausa internete yra didžiausia (+28 proc.). Kaip teigiama pranešime, nors darbo vietų paklausa didėjo aplinkos, architektūros, urbanistikos ir remonto sektoriuose (+19 proc. augimas), daugiausiai jų buvo siūloma inžinerijos pramonėje. 8 proc. – labiausiai per metus – paklausa sumažėjo viešajame ir gynybos sektoriuose.
