Bendrovės „Sprinter tyrimai“ duomenimis, praėjusiais metais patys muziką arba filmus asmeninėms reikmėms kopijavo arba kitų prašė, kad jiems nukopijuotų net 60 proc. respondentų. Apklaustieji teigė, kad dažniau kopijuoja muzikos kūrinius, nei audiovizualinę produkciją.
Maždaug pusė apklaustųjų teigė, kad kopijuoja labai įvairią – tiek lietuvišką, tiek užsienio šalių – muziką. Apklausa taip pat parodė, kad prisiekusių lietuviškos muzikos gerbėjų yra daugiau, nei rusiškos. Kad kopijuoja vien tik lietuviškus muzikos kūrinius teigė 17 proc. apklaustųjų, kad vien rusiškus – 15 proc.
Populiariausia kopijavimo laikmena absoliuti dauguma įvardijo kompiuterius, antroje vietoje – USB laikmenas, trečioje – išmaniuosius telefonus.
Dauguma žmonių teigė, kad per metus padaro nuo 51 iki 200 kopijų. Tačiau buvo ir tokių, kurie tvirtino, kad nukopijuoja daugiau nei 400 muzikos kūrinių ar filmų.
Apklausos rodo, kad vartotojai vis aiškiau įsisąmonina intelektinės nuosavybės vertę. Net 71 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad muzikos, filmų ir kitos kopijuojamos produkcijos kūrėjai praranda pajamas, jei jų kūrinys kopijuojamas neatlygintinai. Tik 9 proc. respondentų tvirtai teigė, kad kopijavimas kūrėjų pajamų neįtakoja.
Vis daugiau žmonių kompensacinį atlyginimą kūrėjams laiko reikalingu. 53 proc. apklaustųjų teigė, kad kompensacinis/tuščios laikmenos atlyginimas yra teigiamas reiškinys. Kad tokio atlyginimo nereikia – griežtai pasisakė tik 14 proc. apklausos dalyvių.
Šiemet kompensacinio atlyginimo bus paskirstyta 167 tūkst. Eur (576 tūkst. Lt) daugiau nei pernai. Nuo 2011 metų kompensacinio atlyginimo paskirstymo suma išaugo daugiau nei penkiasdešimt kartų.
Anot atlyginimą administruojančios asociacijos AGATA direktorės Agnės Masalskytės, šio atlyginimo surinkimo ilgametė augimo tendencija ypač džiugina.
„Tendencingą kompensacinio atlyginimo surinkimo augimą lemia tiek kopijavimo mastai, tiek efektyvus šios srities administravimas. Džiugu, kad priešingai nei buvo baimintasi, lietuviai nepradėjo pirkti prekių užsienyje, plečiasi ir atlyginimą mokančių asmenų ratas“, – sako A.Masalskytė.
Visa už 2014 metus asociacijos AGATA surinkta kompensacinio atlyginimo suma yra beveik 3 mln. 800 tūkst. Eur (13 mln. 114 tūkst. Lt). Vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu beveik 950 tūkst. Eur (3 mln. 278 tūkst. Lt) pasieks turinio kūrėjus netiesiogiai, skiriant juos Kultūros ministerijos kuruojamoms Kūrybinės veiklos ir Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.
Kompensacinis atlyginimas surinktas už garso laikmenas ir įrenginius bus paskirstytas autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams (po 600 tūkst. 669 Eur).
Kompensacinis atlyginimas surinktas už garso laikmenas ir įrenginius bus paskirstytas autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams (po 600 tūkst. 669 Eur).
Kompensacinis atlyginimas už audiovizualines laikmenas ir įrenginius bus paskirstytas autoriams, aktoriams ir audiovizualinių kūrinių gamintojams (po 335 tūkst. 663 Eur).
Kompensacinis atlyginimas gali būti susigrąžintas, jei perkamos laikmenos ir įrenginiai yra eksportuojami iš Lietuvos, naudojami profesiniams tikslams bei neįgaliųjų asmenų poreikiams.
Šia galimybe kiekvienais metais pasinaudoja vis daugiau įmonių ir organizacijų. Turintys šią galimybę pripažįsta, kad kompensacinio atlyginimo susigrąžinimo mechanizmas – ypač paprastas ir patogus. Šiais metais tuo pasinaudojo Policijos departamentas, Visagino atominė elektrinė, Vilniaus kolegija, neįgalieji ir kt.
