Palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,0 procento (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP padidėjo 3,1 proc.).
Antrąjį ketvirtį daugiausia įtakos BVP augimui turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba, transportas ir saugojimas, taip pat didmeninė ir mažmeninė prekyba.
Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2014 m. pirmojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP sudarė 27 740 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamu 2013 m. ketvirčiu, padidėjo 3,11 procento (anksčiau skelbtas antrasis BVP įvertis sudarė 27 694 mln. litų, pokytis – 3,01 proc.).
BVP pasiekė prieš krizę buvusį lygį
Antrąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos ekonomikos augimas siekė 3,1 procentų. Bendrasis vidaus produktas pagaliau pasiekė prieš krizę regėtas aukštumas – išsigydyti krizės žaizdas užtruko net šešerius metus, tačiau Lietuvai tokį rezultatą pavyko pasiekti pirmajai iš Baltijos šalių, pranešime žiniasklaidai rašo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Vis dėlto neigiamą poveikį tolesniam ekonomikos augimui gali turi prastėjantys vartotojų ir įmonių lūkesčiai, nepaisant to, kad fundamentalių priežasčių tam nėra.
„Panašu, kad vidaus paklausa, tai yra namų ūkių ir vyriausybės vartojimas bei investicijos, išliko pagrindiniu ekonomikos varikliu. Dėl Rusijos – Ukrainos konflikto išaugus politiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui regione, gyventojų lūkesčiai pablogėjo. Tačiau tai kol kas nenuslopino noro daugiau vartoti – mažmeninė prekyba per antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,1 procentų. Sparčiausiai augo prekyba ne maisto prekėmis – baldais, apšvietimo įranga ir kitomis namų ūkio prekėmis, garso ir vaizdo įranga, drabužiais. Pajamas sparčiai augino ir maitinimo įmonės. Visa tai iliustruoja, kad mažėjant nedarbui ir augant darbo užmokesčiui, šalies gyventojai gali sau leisti įsigyti vis daugiau ne pirmo būtinumo bei geresnės kokybės prekių“, - rašo ekonomistė.
Pasak jos, net ir išaugus neapibrėžtumui dėl Rusijos – Ukrainos konflikto, tačiau kol kas nepasireiškus tiesioginiam neigiamam jo poveikiui Lietuvos įmonėms, mažai tikėtina, kad dauguma įmonių būtų koregavusios savo investicinius planus. Vis dėlto, kai kurių įmonių, daugiausiai prekiaujančių su Rusija, bei transporto ir logistikos įmonių, gabenančių krovinius minėtos šalies kryptimi, sprendimus dėl investicijų galėjo pakoreguoti pablogėjusi ekonominė situacija Rusijoje.
