„Verslo žinios“ rašo, kad Vyriausybei priėmus sprendimą tęsti partnerystę su Vokietijos bendrovių „Nukem“ ir GNS konsorciumu, kai kurie Ignalinos atominės elektrinės (AE) pareigūnai skeptiškai vertina rangovų gebėjimus ne tik formaliai įgyvendinti branduolinių atliekų saugyklų statybos 667 mln. litų vertės sutartį, bet ir užtikrinti, kad 22 tūkst. AE nuo pat jos darbo pradžios sukauptų panaudoto branduolinio kuro rinklių (2,5 tūkst. tonų), kitų jonizuota spinduliuote užterštų medžiagų bus saugios.
„Nukem“ yra tokia neeilinė kompanija, kuri kol kas labiau sugeba imituoti darbą ir didinti projekto sąmatas„, – tvirtino vienas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) pareigūnas.
“Jie dirba taip, tarsi statytų ne viso regiono saugumui svarbų objektą, o dar vienus Valdovų rūmus už lengvai gaunamus europinius pinigus„, – tikino kitas Lietuvos atstovas.
Iki 2010 metų spalio rangovui buvo sumokėti 385 mln. litų.
“Nukem„ gebėjimais abejojantys Ignalinos AE darbuotojai nurodo, kad Černobylio branduolinėje jėgainėje Ukrainoje, kur sukauptas panašus panaudoto branduolinio kuro kiekis, bendrovės statyti panašios paskirties objektai “neveikia„ taip, kaip reikia užsakovams. Turintys informacijos apie “Nukem„ Černobylyje pastatytų įrenginių veiksnumo problemas neoficialiai patvirtino ir VATESI pareigūnai.
Sprendimą pratęsti bendradarbiavimą su “Nukem„ ir GNS konsorciumu priėmę šalies valdžios pareigūnai iki šiol nėra deklaravę pasitikėjimo partneriais.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtino, kad Lietuva pratęs bendradarbiavimą su “Nukem„ tarpininkaujant Europos Sąjungai ir tikintis papildomo finansavimo projektui“. IAE generalinio direktoriaus Žilvino Jurkšaus požiūriu, „nepratęsus bendradarbiavimo, nukentės visos pusės – valstybė, nebeveikianti jėgainė, “Nukem„ ir GNS konsorciumas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir didžiausia projekto donorė – Europos Komisija“.
