„Pernelyg ambicingi ir nepagrįsti tikslai visai ES trukdys siekti ekonomikos augimo, kurti darbo vietas, didinti konkurencingumą pasaulio rinkose. Tačiau Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą šie įsipareigojimai smukdytų net labiau nei kitų ES šalių. Todėl valdžia pirmiausia turi galvoti, kaip apginti Lietuvos žmonių interesus – kaip užtikrinti, kad darbo vietos būtų kuriamos, o ne naikinamos“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Iki 2030 m. 40 proc. sumažinti CO2 emisiją, lyginant su 1990 metais, yra vienas iš Europos Komisijos (EK) naujų, sausį pristatytų ES klimato ir energetikos politikos tikslų.
Lietuvai ir kitoms Centrinės ir Rytų Europos šalims toks CO2 emisijų mažinimas (40 proc. nuo 1990-ųjų lygio) kainuos dvigubai brangiau nei Vakarų šalims. Įvairiais vertinimais, dėl santykinai mažesnio BVP vienam gyventojui Lietuvai tai kainuotų apie 13,5 proc. BVP. Palyginimui, ES-28 vidurkis – mažiau nei 6 proc. BVP.
Kol mes ES piliečių ir įmonių sąskaita mažinsime emisijas, kitos industrializuotos šalys jas didins, – sakė Ž.Šilėnas.
„Lietuva ir kitos naujosios ES narės jau dabar yra daugiausia sumažinusios CO2 emisijas lyginant su 1990-aisiais metais. O Lietuvos gyventojai suvartoja nepalyginamai mažiau energijos nei kitų industrializuotų šalių gyventojai“, – sako Ž. Šilėnas.
Taip pat, LLRI vertinimu, tokia ES politika piliečiams kainuos daug, tačiau neturės esminio poveikio kovai su klimato kaita. Jau dabartiniai (iki 2020 m.) ES narių prisiimti įsipareigojimai sumažinti CO2 emisijas 20 proc. yra didžiausi ir ambicingiausi tarp industrializuotų šalių pasaulio mastu.
„Kol mes ES piliečių ir įmonių sąskaita mažinsime emisijas, kitos industrializuotos šalys jas didins. Fabrikai ir gamyklos iš ES išsikels į kitas šalis, kurios nėra prisiėmusios jokių įsipareigojimų. ES dalis bendrame CO2 emisijų kiekyje mažės, tačiau globaliai – tarša nekis“, – aiškina Ž. Šilėnas.
