Lapkričio pabaigoje Finansų ministerija ir Lietuvos bankas viešai pristatė Lietuvos kapitalo rinkos plėtros gaires. Po šio renginio nuskambėjo jau kiek primiršta koncepcija – investicinė sąskaita.
Jau bene dešimtmetį žadama, o nuo 2018 m. aktyviau pradėta judinti investicinės sąskaitos idėja kol kas lieka užšaldyta.
Apie tai, kaip ji galėtų atrodyti Lietuvoje, nemažai kalbėta 2021 m. viename iš Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikimų. Šie susitikimai buvo skirti diskusijoms apie tuomet planuotą didelę mokesčių reformą, peržvelgiančią visas lengvatas.
Tačiau tik viena grupės diskusijų paketo dalis – pakoreguotas visuotinio NT mokesčio modelis – šiais metais sugrįžo į viešąją diskusijų erdvę, o daugiau panašių staigmenų iki kitų metų pavasario nebus.
Finansų ministerija pabrėžia, kad pasiūlymą dėl investicinės sąskaitos Seimui pateiks kartu su visu mokestinių pakeitimų paketu. Pagal pirminį planą nauja mokesčių reforma turėjo būti įgyvendinama nuo 2023 m., tačiau to neįvyko.
„Investicinės sąskaitos projektas yra mokestinių pasiūlymų paketo dalis, kuris yra pristatytas koalicijos partneriams. Tuomet, kai bus politiniai sutarimai, minėti pasiūlymai ir bus pristatyti visuomenei.
Artimiausiu metu turėsime platesnį vaizdą, kurie pasiūlymai galėtų būti priimti, bet pirminės koalicijos partnerių reakcijos buvo teigiamos. Tolimesniam mokestinių pakeitimų procesui didelių kliūčių neturėtų būti.
Atitinkamai, apsisprendus dėl galimų pakeitimų, po konsultacijų su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo. Tai galėtų įvykti Seimo pavasario sesijoje“, – 15min komentavo Finansų ministerija.
Kaip veikia šis modelis?
Investicine sąskaita paprastai vadinama tokia sąskaita, kurioje esančios lėšos naudojamos investavimui į finansinį turtą.
Pagrindinis jos privalumas – kapitalo prieaugis apmokestinamas tik išsiimant lėšas iš sąskaitos. Kitaip tariant, pardavus turtą ir pasilikus pinigus sąskaitoje, gautos pajamos nebūtų iškart apmokestinamos ir jas būtų galima reinvestuoti.
Fizinis asmuo, turintis tokią sąskaitą, galiausiai vis viena turėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), tačiau toks mokėjimas būtų atidedamas tol, kol iš sąskaitos būtų išimti pinigai. Investicinės sąskaitos galiotų tik fiziniams, o ne juridiniams asmenims.
Argumentuojama, kad tokia tvarka galėtų padėti pritraukti daugiau smulkiųjų ar pradedančiųjų investuotojų, kadangi jie galėtų paprasčiau vykdyti aktyvią investicinę veiklą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką investuotojai Lietuvoje, kai gauna pelno, turi sumokėti GPM.
Tiesa, nors egzistuoja tam tikros lubos – pajamos iki 500 eurų nėra apmokestinamos, tačiau pardavus vieną investicinį vienetą pelningai, net jei kitais atvejais bendrai patirtas didelis nuostolis, tenka mokėti GPM nuo pelningo sandorio.
Taigi, pavyzdžiui, investiciniame portfelyje turint 10 akcijų, vieną jų pardavus ir uždirbus 501 eurą, o iš kitų devynių pardavimo patyrus 500 eurų nuostolį, vartotojas, bendroje sumoje uždirbęs vos 1 eurą, turėtų dar sumokėti 75 eurus GPM.
Investicinės sąskaitos idėjos šalininkai teigia, kad ji eliminuotų tokį paradoksą. Fizinis asmuo galėtų reinvestuoti gautą pelną, o pinigai būtų apmokestinami GPM tik tuo atveju, jeigu bendrai vartotojas išėjo „į pliusą“ ir išsėmė pinigus iš sąskaitos.
Tad, grįžtant prie ankstesnio pavyzdžio, jei gyventojas nuspręstų daugiau nebeinvestuoti ir išsiimti minėtą uždirbtą 1 eurą, jis neturėtų nieko papildomai mokėti.
Modelio privalumais vardinti ne tik, Finansų ministerijos nuomone, teisingesnis apmokestinimas, tačiau ir paprastesnis deklaravimas bei mokesčių administravimas.
Tiesa, egzistuoja ir tam tikri trūkumai.
Pagal dabartinę tvarką valstybė GPM gauna kasmet deklaruodama pajamas. Tad investicinės sąskaitos atveju, bent jau iš pradžių, GPM srautas į biudžetą sumažėtų, nes fizinis asmuo nebeprivalėtų jo mokėti, jeigu pinigus laikytų investicinėje sąskaitoje.
Investicinė sąskaita Lietuvoje – mėgėjams ar profesionalams?
Kaip Lietuvoje realiai galėtų atrodyti ir veikti investicinė sąskaita dalinai atskleista 2021 m. gegužę aptarinėjant investicinės sąskaitos idėją Lietuvoje, Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime.
Tuo metu siūlyta, kad toks modelis galėtų įtraukti vyriausybių obligacijas, įmonių vertybinius popierius, taip pat investicijas per sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimo platformas.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas, palaikantis šią idėją, kalbėdamas su 15min investicinę sąskaitą vadino pakankamai civilizuotu sprendimu, leidžiančiu sąžiningai mokėti mokesčius už realiai uždirbtus pinigus.
Vis dėlto, jis prognozavo, kad jei pavasarį Seimui iš tiesų bus pateiktas investicinės sąskaitos projektas, diskusijos greičiausiai bus pakankamai aktyvios dėl to, kad investicinės sąskaitos modelių Europoje yra labai įvairių.
2021 m. pavasarį Finansų ministerija, siūlydama investicinę sąskaitą nurodė, jog, pavyzdžiui, būtų siūloma nustatyti investicijų ribą, kad „režimu galėtų naudotis tik smulkieji / vidutiniai investuotojai“.
Tačiau ar toks sprendimas tikrai būtų palankus investuotojams?
„Lietuvoje yra dažnai klaidingai bandoma apriboti, kad kažkoks turtingas žmogus ar įmonė negalėtų gauti naudos. Bet reikia suprasti, kad investuotojas kuria pridėtinę vertę. Visų pirma – moka mokesčius nuo sumokėtos sumos. Jei tos investicijos eina į Lietuvą, tai ir darbo vietų, ir papildomos ekonominės naudos kūrimas“, – šį aspektą komentavo M.Dubnikovas.
Jam antrino ir finansų maklerio įmonės „Fundvest“ vadovas Rasmus Klaassenas.
„Manau, kad neturėtų būti be jokių limitų. Žinoma, yra tokių asmenų, kurie turi labai aukštas pajamas, bet, manau, kad reikėtų susilaikyti nuo tokių įstatymų, kurie juos atskirtų. Dauguma tų žmonių neiškraipys sistemos, todėl sistema ir turėtų tarnauti daugumai. Be to, niekur nesu girdėjęs, kad tai būtų problema Estijoje. Apie tokius dalykus nebuvo diskutuojama arba tokia rizika nebuvo vertinama labai aukštai“, – 15min kalbėjo pašnekovas.
Visgi šiandien garsiausi investicinės sąskaitos palaikytojai Lietuvos viešojoje erdvėje yra profesionalūs investuotojai, asociacijos, institucijos ar politikai.
Paprasti ir pradedantys investuotojai tik dabar gausiau atranda akcijas ir kitas turto grupes, daugiausiai dėl patogesnės prieigos.
Tačiau neinvestuojančių lietuvių investicinės sąskaitos atsiradimas savaime nepaskatins to daryti, jei kartu nedidės finansinis raštingumas, mano M.Dubnikovas.
„Investicijos daromos norint užsidirbti, o ne dėl to, kad būtų sumokama mažiau mokesčių. Investicijų skatinimas galimas vieninteliu atveju, t. y. finansinio raštingumo didinimu. Mokesčių sumažinimas ar jų adekvatus įvertinimas nepaskatina žmogaus ateiti į rinką ir investuoti“, – 15min kalbėjo jis.
Vis dėlto kitokia patirtimi dalijasi R.Klaassenas. Investicinė sąskaita Estijoje, anot jo, paskatino būtent smulkiųjų veiklą. Tokia sąskaita kaimyninėje šalyje atsirado dar 2011 m.
„Sakyčiau, kad tvarka vis viena daugiau nukreipta į smulkųjį investuotoją. Profesionalams daug naudingiau investuoti Estijoje per bendroves – tai lengviau, jie gauna panašias sąlygas, nes moka mokesčius tada, kai išsiima dividendus. Taigi, ši tvarka nebuvo skirta profesionalams“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad 2011 m. Estijoje buvo juokaujama panašiai kaip ir dabar Lietuvoje – esą estams įdomu investuoti tik į nekilnojamąjį turtą ir trumpalaikius bankinius indėlius, bet pamažu atėjo pokyčiai.
R.Klaasseno duomenimis, pirmais metais įvedus tokių sąskaitų buvo apie 2 tūkst., o dabar – apie 40 tūkst.
„Nors nekilnojamasis turtas kaip investicija vis dar populiarus“, – pridūrė pašnekovas.
M.Dubnikovas: svarbu pradėti, vėliau turto klasės galėtų būti plečiamos
Lietuviškame modelyje, apie kurį buvo diskutuota pernai pavasarį, yra ir daugiau konkretesnių pasiūlymų.
Pavyzdžiui, pagal vieną siūlytą mokestinio režimo variantą, investicinėje sąskaitoje nebūtų apmokestinami dividendai, jeigu jie būtų pervedami į paprastą sąskaitą. Tokiu atveju laikoma, kad pirma atsiimama įnašų suma.
Tokiame modelyje ta pačia suma mažėtų nominali į sąskaitą įneštų pinigų suma – tai išsiimant lėšas lemtų kiek didesnį GPM apmokestinimą.
Kitas siūlomas variantas – analogiškomis sąlygomis būtų laikoma, kad pirmiausia išsiimamas pelnas, tad minėti dividendai būtų apmokestinami iškart, o vėliau apmokestinama ir galutinis bendras pelnas.
Europoje egzistuojančiose investicinėse sąskaitose ir jų atitikmenyse dar galima rasti ir daugiau variacijų.
Pavyzdžiui, egzistuoja ne tik apribojimai įnešamoms sumoms, tačiau ir jų išėmimui. Kai kuriose šalyse išimti pinigus iš investicinės sąskaitos galima tik po nustatyto laiko. Taip pat būna taikomi amžiaus apribojimai.
M.Dubnikovas mano, kad investicinės sąskaitos įvedimas Lietuvoje, idealiu atveju, turėtų turėti keletą pakopų – pirma ji būtų įvedama kaip investicinis įrankis, o vėliau, pagal poreikį, plečiama naujomis turto klasėmis.
Tad šiuo metu jis matytų poreikį į ją įtraukti investavimą tiesiogiai į vertybinius popierius.
„Sudėtingų arba alternatyvių finansinių instrumentų kaip sutelktinis skolinimas ar kriptovaliutos, kurios, klausimas, ar apskritai yra investicinis objektas, įtraukimas į investicinę sąskaitą būtų keistokas. Bet vėlgi, reikia pamatyti projektą ir apie jį diskutuoti. Variantų Europoje daugybė, kai kur galima įtraukti ir nekilnojamąjį turtą, automobilių pardavimą“, – kalbėjo jis.
Tačiau svarbiausias klausimas, anot ekonomisto, kokias problemas tuo ketinama spręsti.
„Kol kas neaišku. Nežinoma, ką jie galėtų siūlyti. <...> Investicinė sąskaita yra daugiau sistemos sutvarkymas. Ilguoju periodu, kalbant 10, 20, 30 metų į priekį, šalis iš to galės išlošti, kadangi turės dalį visuomenės, kuri bus save apsirūpinusi ir mažiau reikalaus iš biudžeto įvairių išlygų, paramos, pensijų ir panašiai“, – pridūrė ekonomistas.
Estijos pavyzdys: ką pakeitė investicinė sąskaita?
Investicinės sąskaitos modelis šiuo metu veikia kitose Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje, taip pat Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje bei kitur.
Investicinė sąskaita Estijoje įvesta 2011 m. Pagal estišką modelį asmuo gali turėti net kelias investicines sąskaitas. Panaši nuostata taikoma ir daugumoje kitų investicinę sąskaitą įsivedusių šalių.
Pajamų mokesčius galima atidėti tuomet, jeigu investuojama į finansinį turtą, kurį sudaro biržoje listinguojamos akcijos, obligacijos, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, bankų indėliai.
Estai taiko tam tikras išimtis turto klasėms – ši tvarka kol kas negalioja nelistinguojamų įmonių akcijoms, paskolų palūkanoms, parduodamam nekilnojamajam ar kitam įstatymu apibrėžtam turtui.
Su 15min kalbėjęs R.Klaassenas buvo įsitikinęs, kad toks sprendimas jo šaliai davė daug naudos. Anot jo, per tą laiką Estijoje padaugėjo mažmeninių investuotojų.
Šalis iš to galės išlošti, kadangi turės dalį visuomenės, kuri bus save apsirūpinusi ir mažiau reikalaus iš biudžeto įvairių išlygų, paramos, pensijų.
„Ši sąskaita paskatino naujus investuotojus papildomai domėtis investavimu. Pirmais metais susikūrė apie 2 tūkst. sąskaitų. Kalbant plačiau, ši sąskaita davė prieigą prie kapitalo nemažai Estijos bendrovių. Prieš šią sąskaitą jos buvo priklausomos nuo tradicinių bankų, bet per pastaruosius 5–6 metus kompanijos norėjo eiti į biržą, nes matė, kad mažmeniniai investuotojai nori uždirbti ir yra pajėgūs suteikti joms finansavimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė, kad investicinė sąskaita Estijoje nuolat tobulinama ir mėginama plėsti jos pritaikymą.
„Kriptovaliutos ir egzotinės investicijos nėra įtrauktos į tas sąskaitas. Kai kalbama apie alternatyvias investicijas, priklauso nuo žmogaus, kiek jis palaiko kriptovaliutų idėją. Tačiau kalbant apie tokias turto rūšis kaip sutelktinis finansavimas, manau, kad tai turi būti įtraukta. Tai geras būdas finansuoti mažus ir vidutinius verslus, jų prieiga prie kapitalo pagerėtų ir galiausiai tai atneštų naudos ir Lietuvai, ir Estijai“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pripažino, kad kiekybiškai sunku aiškiai pademonstruoti, kaip dėl investicinės sąskaitos sumažėjusios įplaukos į biudžetą galiausiai atnešė naudos.
„Žinoma, labai sunku pasakyti, kaip yra iš tiesų, bet jei žiūrėtume į „Enefit Green“ IPO, kompanija gavo labai daug mažmeninių investuotojų, turinčių investicines sąskaitas. Daug tų pinigų buvo panaudota praktikoje, investuota į vėjo ir saulės parkus. Manau, kad realus naudos vertinimas turėtų būti šalių finansų ministerijų reikalas, bet aš, kaip rinkos dalyvis, galiu pasakyti, kad atrodo, kad naudos gaunama daugiau nei netenkama mokesčių“, – kalbėjo R.Klaassenas.
