„Mažeikių mėsinės“ generalinis direktorius Remigijus Petraitis teigia savo bendrovės kailiu jau pajutęs pokyčius. Prieš pusę metų su naujais produktais įeiti į tenykščią rinką buvo sunkiau nei šiandien. Dabar, sako jis, aišku, kad verslas vien savo jėgomis senų rinkų išlaikyti nepajėgs.
Kupiškio apylinkėse dirbantis 2 tūkst. hektarų žemės Zigmantas Aleksandravičius teigia prieš porą savaičių lankęsis Rusijoje ir pamatęs kuriamus milžiniškus 20 –100 tūkst. ha dydžio ūkius. Anot jo, net tokios korporacijos kaip „Gazprom“ verčiamos investuoti į žemės ūkį, savo gamyklas ir filialus ten jau stato Vakarų mašinų bei padargų gamintojai.
Lietuvoje, anot verslininkų, nieko nedaroma, kad santykiai ir verslo sąlygos tarp Rusijos ir Lietuvos būtų gerinami ir verslui atsirastų nišų.
Ne visi valdininkai kaimyninės šalies strategiją vertina kaip pavojingą mūsų ekonomikai. „Tokių prekybos trukdžių, kaip pieno ir mėsos eksporto ribojimas dėl rastų antibiotikų, nevertinčiau kaip programos įgyvendinimo žingsnių, kuriais siekiama saugoti rinką. Kas kita muitų padidinimas, kuriuo norima pakelti produktų kainas vidaus rinkoje ir taip skatinti vietos gamintojus investuoti į plėtrą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Prekybos politikos departamento direktorius Albinas Zananavičius.
Jo manymu, vargu ar konglomeratų, į kuriuos investuos naftos ir dujų magnatai, kūrimas pasiteisins – kolūkių kūrimas jau vieną kartą žlugo.
