Per 2010 metų sausio ir vasario mėnesius antstoliams pateikta 13 proc. mažiau reikalavimų priverstinai vykdyti išieškotojų naudai priimtus sprendimus, negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
„Statistika leidžia prognozuoti, kad sunkmečio sukelta turtinių prievolių krizė atsitraukia ir civiliniai teisiniai santykiai grįžta į normalias vėžes“,– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Jos žodžiais, pirmą kartą per pastaruosius metus atslūgo visų kategorijų skolų pateikimas. 6 proc. mažiau pateikta išieškoti ir tradiciškai populiariausių nedidelių skolų, nesiekiančių 200 Lt.
Valstybės institucijų pateiktų sprendimų skaičius per du pirmuosius šių metų mėnesius, palyginti su 2009 m. duomenimis, sumažėjo 8 proc. Privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys pateikė 15 proc. mažiau sprendimų. Ypač smarkiai – 60 proc. – sumažėjo kreipimųsi priverstine tvarka išieškoti išlaikymo išmokas (alimentus).
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per 2009 metus antstoliai kreditoriams sugrąžino 225,2 mln. Lt skolų. Tai 24 proc. daugiau, negu buvo išieškota per 2008 metus. 47,6 mln. Lt skolų praėjusiais metais grąžinta valstybės biudžetui, 177,5 mln. Lt – privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kiekvienas antstolis per 2009 metus vidutiniškai išieškojo 2 mln. Lt skolų.
Nepaisant to, kad realiai išieškotos sumos didėjo, bendras skolų išieškojimo kokybės rodiklis – vidutinė kreditoriams sugrąžintų lėšų dalis – 2009 metais palyginti su 2008 metų duomenimis sumažėjo beveik 4 proc. ir nukrito iki 21,1 proc. Tai yra, baigdami procesus antstoliai išieškotojams sugrąžindavo maždaug penktadalį reikalaujamų skolų. Prieš keletą metų pavykdavo išieškoti trečdalį arba daugiau.
„Tokias tendencijas lemia smarkiai sumažėjęs skolininkų mokumas. Vien dėl juridinių asmenų bankrotų praėjusias metais antstoliams teko užbaigti 10 677 išieškojimo bylų – beveik triskart daugiau negu 2008 metais“,– aiškina I. Karalienė.
Statistikos duomenimis, 2009 metų pabaigoje antstoliai vykdė 902,9 tūkst. priverstinio išieškojimo bylų, iš kurių 34,3 proc. sudarė bylos dėl skolų iki 200 litų. Kaip pastebi I. Karalienė, nemažą dalį šios kategorijos skolų žmonės galėjo susimokėti be antstolių pagalbos, kadangi gavę antstolio priminimą iš karto atsiskaitydavo.
„Nedidelių skolų valdymas yra pačių žmonių rankose. Deja, daugelis tuo nepasirūpina ir antstoliams tenka pradėti priverstinio išieškojimo procedūras“,– sako I. Karalienė. Jos teigimu, priverstine tvarka išieškomų skolų skaičių padidino ne tik sunkmetis, bet ir žmonių nerūpestingumas. Antstolių atsiųstus dokumentus daugelis ignoruoja arba vertina juos kaip grasinimus, nors antstolių siūlymuose siunčiami nurodymai daugeliu atvejų gali padėti išvengti didesnių finansinių problemų.
