Pagrindiniai nuosmukį sukėlę veiksniai – didėjanti pasaulinė finansų krizė, sumažėjusi pasaulinė prekyba ir būsto rinkos koregavimai kai kuriose šalyse. Vis dėlto tikimasi, kad dėl fiskalinių ir su pinigų politika susijusių skatinamųjų priemonių poveikio 2010 m. ekonomika vėl ims augti. Labai nukentės darbo rinkos – numatoma, kad 2010 m. ES nedarbo lygis išaugs iki 11 proc. Taip pat numatoma, kad gerokai padidės valdžios sektoriaus deficitas – iki 7¼ proc. BVP 2010 m. Taip atsitiks dėl nuosmukio ir vykdomų diskrecinių priemonių, kurių pagal Komisijos paskelbtą Europos ekonomikos atkūrimo planą imtasi ekonomikai remti, teigiama pranešime spaudai.
„Europos ekonomiką ištiko giliausias ir didžiausias nuosmukis per visą pokario laikotarpį. Tačiau tikimasi, kad plataus užmojo priemonėmis, kurių šiomis išimtinėmis aplinkybėmis ėmėsi vyriausybės ir centriniai bankai, ekonominės veiklos nuosmukis šiemet bus sustabdytas, ir kitais metais atsiras galimybių ekonomikai augti. Todėl mes turime kuo skubiau užtikrinti, kad bankų balansuose neliktų nelikvidaus turto, ir prireikus atkurti bankų kapitalą“, – sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia.
Gilėjant finansų krizei, žiemą ekonominė veikla pasaulyje sulėtėjo, taip pat labai sumažėjo pasaulinė prekyba ir pramonės gamyba.
Pasaulio ekonomika vėl auga
Gilėjant finansų krizei, žiemą ekonominė veikla pasaulyje sulėtėjo, taip pat labai sumažėjo pasaulinė prekyba ir pramonės gamyba. Ekonomikos nuosmukis apėmė vis daugiau šalių, tarp jų besiformuojančios ekonomikos ir besivystančias šalis. Tačiau dėl didėjančio fiskalinių ir pinigų politikos skatinamųjų priemonių poveikio ir laipsniško finansų krizės traukimosi numatoma, kad 2009 m. antroje pusėje pasaulinis BVP vėl augs. Numatyta, kad 2010 m. jis išaugs 2 proc.
ES gilus ekonomikos nuosmukis, bet pabaiga matyti
2008 m. antrajame ketvirtyje prasidėjęs nuosmukis metams baigiantis dar labiau pagilėjo: tiek ES, tiek euro zonos šalių BVP per praėjusį ketvirtį (palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu) sumažėjo apie 1½ proc. Remiantis tyrimais ir patvirtintais duomenimis, numatoma, kad šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai bus dar blogesni. Nuosmukį išgyvena visos valstybės narės, nors jų perspektyvos skiriasi priklausomai nuo to, koks buvo santykinis finansų krizės poveikis, kas vyko jų būstų rinkose, taip pat nuo jų rinkų atvirumo.
Stabilizuojantis finansų rinkoms, didėjant investuotojų pasitikėjimui ir dėl fiskalinės paramos ir švelnesnės pinigų politikos stebint laipsnišką teigiamą poveikį faktinei veiklai, numatoma, kad šių metų pabaigoje BVP nustos mažėti, o 2010 m. pradės šiek tiek didėti.
Mažėjimo tendencijos turi poveikio ne tik visoms valstybėms narėms, bet ir beveik visiems paklausos komponentams. Ypač nukentėjo privačiojo sektoriaus investicijos, todėl paklausos augimo tikimybė yra nedidelė, gerokai mažiau naudojamasi turimu pajėgumu ir finansavimo sąlygos tebėra griežtos. Panašiai dėl smarkiai sumažėjusios pasaulinės prekybos gerokai sumažėjo eksportas. Nors privatusis vartojimas liko palyginti nemažas – prie to prisidėjo sumažėjusios naftos kainos ir mažesnė infliacija, – realios disponuojamosios pajamos greičiausiai mažės dėl nuolat blogėjančios padėties darbo rinkoje. Teigiamo poveikio šių metų augimui turės tik valdžios sektoriaus vartojimas ir viešosios investicijos – iš dalies dėl pagal ES ekonomikos atkūrimo planą patvirtintų biudžetinių skatinimo priemonių.
Skaudus smūgis darbo rinkai ir valstybių finansams
Praėjusiais metais didėjant ekonomikos nuosmukiui Europos darbo rinkos ėmė rimti. Numatoma, kad šiais metais užimtumas sumažės apie 2½ proc. tiek visoje ES, tiek euro zonos šalyse, o 2010 m. – dar 1½ proc. Per dvejus metus nebeliks apie 8½ mln. darbo vietų, palyginti su 9½ mln. naujų darbo vietų, sukurtų 2006–2008 m.
Nuosmukis taip pat labai neigiamai veikia valstybių finansus: numatoma, kad šiemet ES biudžeto deficitas daugiau nei padvigubės (išaugs iki 6 proc. BVP, palyginti su 2,3 proc. BVP 2008 m.), o 2010 m. bus dar didesnis (sieks 7¼ proc.). Ryškų bendros fiskalinės būklės pablogėjimą iš dalies lėmė pats ekonomikos nuosmukis, nes Europa turi palyginti daug automatinių stabilizatorių, bet ekonominei veiklai remti taip pat yra daug diskrecinių biudžetinių paskatų.
Labai maža infliacija – laikina
Per praėjusius mėnesius gerokai sumažėjo infliacija, numatoma, kad per antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčius infliacija ir toliau mažės dėl tolesnio bazės efekto, prastų ekonominių perspektyvų ir mažėjančių prekių kainų. Apskritai numatoma, kad 2009 m. SVKI infliacija bus šiek tiek mažesnė negu 1 proc. ES (ir ½ proc. euro zonoje), ir trečiąjį ketvirtį pasieks žemiausią lygį abiejose zonose. Kadangi šį rudenį nebus bazės efekto, susijusio su ankstesniais energijos ir maisto produktų kainų šuoliais, kitais metais SVKI infliacija turėtų laipsniškai išaugti iki maždaug 1¼ proc.
Neapibrėžtos ateities perspektyvos
Pasaulio ekonomikai išgyvenant didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo nuosmukį, ekonominės ir infliacijos perspektyvos nėra aiškios. Rizika, kad padėtis bus blogesnė nei tikėtasi, visų pirma priklauso nuo finansų krizės poveikio ir įvairių ekonomikos sektorių grįžtamojo ryšio ciklų. Kita vertus, fiskalinės ir pinigų politikos skatinimo priemonės gali būti veiksmingesnės nei tikėtasi atkuriant stabilumą ir pasitikėjimą finansų rinkose ir remiant ekonominę veiklą. Rizika dėl infliacijos perspektyvos šiais metais yra pagrįsta ir susijusi su galimais prekių kainų pokyčiais, taip pat su kainų ir darbo užmokesčio nustatymu.
