Beveik pusė gyventojų apskritai nemąsto apie nemalonias rizikas. Tuo metu paklausti, ar nelaimingas įvykis, dėl kurio vienas šeimos maitintojų liktų nedarbingu ar net žūtų, turėtų įtakos šeimos gyvenimui, dauguma gyventojų pripažįsta, kad šeimą tikrai prislėgtų papildoma finansinė našta. Tuomet smarkiai sumažėtų šeimos pajamos ir tektų ieškoti papildomų pinigų šaltinių, artimieji turėtų padengti skolas maitintojo žūties atžvilgiu ir panašiai.
Pusė gyventojų neturi santaupų juodai dienai (6–12 mėn. pajamos), jie neatmeta galimybės, kad prašytų finansinės paramos savo artimųjų.
„Swedbank“ analitikai išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl didžioji dalis Lietuvos gyventojų nėra finansiškai apsaugoti. Žmonės esą dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus, dažniausiai šeimoje apskritai vengia šitos temos, be to, tiesiog trūksta žinių apie savo ir šeimos finansinę apsaugą.
Analitikai taip pat pastebi, kad finansiniai klausimai yra dažniausia porų pykčio priežastis, tik po to seka pavydas. Todėl rekomenduojama kalbant apie finansus reikšti kuo mažiau emocijų, kelti objektyvius klausimus ir ieškoti konstruktyvių sprendimų. Tuo metu finansinių klausimų vengimas siekiant nesusibarti nėra išeitis, būtina namų biudžetą sudarinėti kartu, nusistatyti atsakomybes ir panašiai.
