Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nerijus Mačiulis: Rusijai bankrotas kol kas negresia

Nerijus Mačiulis
AB „Swedbank“ nuotr. / Nerijus Mačiulis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Per pastarąjį pusmetį Rusijos rublis prarado beveik pusę savo vertės, o vien per pirmadienį nuvertėjo maždaug dešimtadaliu. Toks staigus rublio kritimas nebebuvo susijęs vien su užsienio kapitalo pasitraukimu iš šalies bei gyventojų noru santaupas laikyti ne nuolat nuvertėjančia nacionaline, o Vakarų valstybių valiuta. Rusijos valiutą žemyn pradėjo tempti ir spekuliacijos, privertusios centrinį banką imtis drastiškų veiksmų – bazinės palūkanos naktį buvo padidintos nuo 10,5 iki 17 procentų. Ar to užteks stabilizuoti rubliui, komentare žiniasklaidai apie naktinį banko posėdį rašo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, pastaruoju metu Rusijos ekonomikai ir rublio kursui labai kenkiantis veiksnys buvo pinganti nafta, tačiau tai nebuvo vienintelis juos skandinantis akmuo – 2009 metų pradžioje Urals naftos kaina buvo nukritusi net žemiau 50 dolerių už barelį kartelės. Tačiau tuo metu net ir nuvertėjus Rusijos valiutai, jos kursas JAV dolerio atžvilgiu siekė 35 rublius. Pirmadienį naftos kainai svyruojant apie 60 dolerių už barelį, rublio kursas vienu metu buvo nukritęs net iki 65 rublių už JAV dolerį.

„Akivaizdu, kad yra kitų veiksnių, slopinančių pasitikėjimą rubliu ir Rusijos ekonomikos perspektyvomis.  Vienas iš tų veiksnių – priešingai nei 2009 metais, investuotojai nemano, kad naftos kainų sumažėjimas yra laikinas. Kadangi žemų energetinių išteklių kainų laikotarpis užsitęs, Rusijos ekonomikos problemos nėra trumpalaikės – net pusė jos biudžeto pajamų gaunama iš naftos bei dujų gavybos ir eksporto. Antras svarbus veiksnys, kurio nebuvo 2009 metais – Rusijos užsienio politika Ukrainoje bei Vakarų valstybių sankcijos”, – rašo N.Mačiulis.

Jis klausia, ar Rusijos centrinio banko sprendimas padidinti palūkanas iki 17 proc. padės susigrąžinti pasitikėjimą rubliu?

„Paskutinį kartą Rusija, kovodama su spekuliacijomis prieš rublį ir bandydama išvengti jo devalvacijos 1998 metais, bazines palūkanas padidino iki daugiau nei 100 procentų, tačiau neišvengė bankroto. Šiuo metu Rusijos valstybės skola mažesnė, centrinio banko rezervai didesni, o rublio kursas lankstesnis, tačiau labai pažeidžiamos yra įmonės, didelę dalį skolos turinčios JAV doleriais”, – rašo ekonomistas.

Pasak jo, tai reiškia, kad Rusijai bankrotas kol kas negresia, tačiau siekiant stabilizuoti rublio kursą centriniam bankui dar gali tekti didinti bazines palūkanas ir naudoti centrinio banko turimus užsienio valiutų rezervus.

„Vis tik svarbiausiais veiksnys siekiant stabilizuoti pasitikėjimą Rusijos ekonomika ir jos valiuta bus jos vidaus ir, ypač, užsienio politika. Galbūt tai pradeda suvokti ir Kremlius, todėl prieš savaitę Ukrainoje paskelbtą „Tylos dieną“ kol kas galima laikyti sėkminga – kariniai veiksmai tarp Ukrainos kariškių ir separatistų nevyksta.

Bet kuriuo atveju, tokios aukštos palūkanos reiškia, kad Rusijos ekonomikos nuosmukis 2015 bus gerokai didesnis nei prognozuota. Tuo tarpu Rusijos recesija, mažėjanti jos gyventojų perkamoji galia, bei ribotos įmonių bei namų ūkių galimybės skolintis Lietuvos ekonomikai gali turėti netgi didesnį neigiamą poveikį, nei iki šiol taikytos embargo priemonės”, – rašo N.Mačiulis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką