Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Odeta Bložienė: jaunimas nemoka taupyti

Odeta Bložienė
BFL nuotr. / Odeta Bložienė
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Europe direct“ informacijos centro kvietimu į Šiaulius susitikti su aukštesniųjų klasių moksleiviais ir studentais pakviesta Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė patarė, kaip reguliariai tvarkyti savo biudžetą ir valdyti turimus pinigus. Pasirodo, net trečdalis šalies gyventojų, ypač jaunuolių iki 24 metų, visiškai netaupo ir neturi įgūdžių planuoti savo išlaidas.

Štai jauni žmonės vis labiau ir ilgiau yra priklausomi nuo tėvų: 2012 metais 12 proc. jaunuolių prisipažino esą visiškai finansiškai priklausomi, o jau 2013-aisiais – net 44 proc.

Planuoti savo biudžetą gali išmokti kiekvienas

Savarankiško gyvenimo pradžia ir asmeniniai finansai yra iššūkis ne tik gyvenimišką patirtį turintiems, bet ir jauniems žmonėms. Pradėjus savarankišką gyvenimą jaunuoliams tenka mąstyti  apie ateitį ir stengtis gyventi taip, kad vėliau netektų skolintis. Pasirūpinti, kad užtektų lėšų ne tik būtiniausioms prekėms įsigyti, bet ir rūbams, kelionėms, pramogos ir t. t.

Visame pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad jauniems žmonėms valdyti savo finansus yra sunku.

„Visame pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad jauniems žmonėms valdyti savo finansus yra sunku. Jie skundžiasi, kad prekės labai brangios ir kaip sunku taupyti. Todėl šiandien mano tikslas mokiniams ir studentams papasakoti, kaip pradėti savarankišką gyvenimą ir apie ką reikėtų pagalvoti esant naujos valiutos įvedimo papėdėje“, – sakė O. Bložienė.

Mokėjimas tvarkyti savo finansus yra įgyjamas, tuos įgūdžius galima išsiugdyti, nes niekas negimė viską mokėdamas. Asmeninių finansų valdymas, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, yra sudėtingas tik neplanuojantiems savo biudžeto nuolat.

Todėl specialistė tėvams pataria mokyti savo atžalas planuoti savo biudžetą nuo mažų dienų, nelaukiant, kol jie suaugs.

„Tėvai turėtų pradėti mokyti vaikus, kaip elgtis su pinigais davę pirmuosius kišenpinigius. Suteikti jiems daugiau atsakomybės. Leisti disponuoti didesnėmis sumomis ir apsipirkti savarankiškai. Taip jie greičiau išmoks tvarkytis su savo finansais ir, atėjus laikui jaunuoliams už viską mokėti patiems, gebės tinkamai paskirstyti savo lėšas“, – kalbėjo O. Bložienė.

Norint išmokti tvarkyti savo finansus nebūtina remtis tik įgyta gyvenimiška patirtimi. Dabar galima gauti pakankamai informacijos, kaip tinkamai formuoti finansinį pagrindą savarankiškai. Svarbiausia, priimant sprendimus, mąstyti savo galva ir suteiktomis finansinės galimybėmis naudotis atsakingai.

Jaunuoliai netaupo ir nemoka skolintis

Egzistuoja penkios asmeninių finansų valdymo sritys: kasdieniniai finansai, taupymas, skolinimas, investavimas ir draudimas. Anot specialistės, Lietuvoje jauni žmonės nemoka taupyti, dažnai skolinasi, nežino, kas yra investavimas, ir neturi draudimo.

Atlikti tyrimai rodo, kad jauni žmonės vis labiau yra priklausomi nuo tėvų ir tas laikas ilgėja. Pavyzdžiui, 2012 metais 12 proc. respondentų prisipažino, kad yra visiškai finansiškai priklausomi nuo tėvų, o 2013-aisiais – 44 proc. Finansinį priklausymą nuo tėvų lemia tokios priežastys – kaip brangus būstas, nedidelis atlyginimas, nedarbas.

Trečdalis Lietuvos gyventojų netaupo ir nemoka skolintis, ypač jaunuoliai iki 24 metų.

Trečdalis Lietuvos gyventojų netaupo ir nemoka skolintis, ypač jaunuoliai iki 24 metų. Skolinimasis jiems suteikia labai dideles galimybes ir įsivaizdavimą, kad gali gyventi geriau, nei leidžia dabartinės galimybės. Galimybė leisti pinigus čia ir dabar jauniems žmonėms suteikia laikiną malonumą.

Todėl O. Bložienė pataria prieš skolinantis užduoti sau kelis klausimus: ar man tikrai reikia to daikto, kuriam skolinuosi; ar aš negaliu sutaupyti; ar galėsiu skolą grąžinti.

Lietuviai apie investavimą žino mažiausiai. Vyrauja stereotipinis mąstymas, kad į ką nors investavus galima per trumpą laiką daug uždirbti. Tačiau tai tik mitas. Investavus užsidirbama, bet ne taip greitai, kaip galvoja žmonės, kitaip tai būtų spekuliavimas.
Mažiausiai populiari finansų sritis yra draudimas, turintis apsaugoti mūsų turtą ir santaupas nuo didesnių nuostolių.

„Visada galima patirtus nuostolius dengti iš santaupų, laikomų grynaisiais namie, bet saugesnis būdas yra turėti draudimą. Taip visada būsite tikri, kad nekilnojamojo turto ar sveikatos sugadinimo atveju, visos išlaidos bus padengtos draudimo“, – patarė O. Bložienė.

Svajoja gauti 2200 litų mėnesinę algą

Vidutinės studentų pajamos yra apie 600 litų. Jaunų žmonių, gyvenančių su tėvais, pajamos siekia 500 litų, o gyvenantys savarankiškai jaunuoliai vidutiniškai gauna apie 800 litų.

Pirmajame kurse studentai disponuoja didžiausiomis sumomis, nes tėvai, pirmą kartą išleidę savo vaikus studijuoti, tiksliai nežino, kiek pinigų jiems turėti būtina. Antrajame – studentų pajamos mažėja, o paskutiniuose kursuose jos vėl kinta, nes kai kurie jų pradeda dirbti.

Pirmajame kurse studentai disponuoja didžiausiomis sumomis, nes tėvai, pirmą kartą išleidę savo vaikus studijuoti, tiksliai nežino, kiek pinigų jiems turėti būtina.

Tačiau visą darbo dieną dirba 6 proc., darbą su studijomis derina 9 proc., dirba nereguliariai 12 proc. studentų.

Studentai daugiausiai lėšų skiria mokesčiui už studijas ir kasdieniam pragyvenimui. Lietuvoje už savo atžalų studijas dažniausiai sumoka tėvai. Tik 10 proc. studentų pasinaudoja galimybe imti paskolą studijoms su valstybės garantija.

Finansų ekspertė sako, kad tokiu būdu galima pasiskolinti labai geromis sąlygomis, bet perspėja, kad įsipareigojimus reikia vykdyti laiku: „Jeigu pirmajame kurse vėluosite sumokėti palūkanas, antrajame jums paskola nebebus suteikta, nes valstybė nenori garantuoti už vėluojantį klientą.“

Daugiausiai pinigų išleidžia jaunuoliai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Taip yra todėl, kad ten studentai turi daugiau galimybių ką nors įsigyti. Pagrindinės išlaidos yra mokestis už transportą ir būstą.

Pastebima, kad jaunuoliams pinigų ne visuomet užtenka. Žmogaus poreikiai auga daug greičiau, nei leidžia galimybės. Dabar atrodo, kad užtektų dviejų tūkstančių, tačiau kai tiek uždirbama, norima turėti dar tiek pat.  

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad niekada arba retai pinigų pritrūksta 45 proc. studentų. Lėšų stygiumi dažniausiai skundžiasi gaunantys mažiausias pajamas. Pritrūkę pinigų 80 proc. studentų pirmiausia skolinasi iš tėvų ar draugų, 20 proc. – iš greitųjų kreditų.  

Siekiantys užsidirbti, o ne tik vos išgyventi iš gaunamos algos, jaunuoliai norėtų užsidirbti apie 2200 litų. Minimali suma, už kurią sutiktų dirbti, yra 1500 litų. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 1800 litų.

Prie euro jauniems žmonėms priprasti bus nesunku

Kalbėdama apie euro įvedimą O. Bložienė vylėsi, kad jauni žmonės prie naujos valiutos pripras daug greičiau nei vyresnio amžiaus žmonės. Pasak jos, sunkiausia bus perkopusiems šešiasdešimtmetį, nes jie nelinkę ką nors keisti ir rečiau naudojasi elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis.

Specialistė priminė, kad visos sumos į eurus bus perskaičiuojamos atitinkamą sumą dalijant iš lito ir euro perskaičiavimo kurso. Apskaičiuotos sumos bus apvalinamos pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki 2 skaitmenų po kablelio, tai yra, euro cento tikslumu. Lemiamą reikšmę turi trečias skaičius po kablelio. Jei jis mažesnis už 5, apvalinama į mažesnę pusę, jei lygus 5 ar didesnis už 5 – į didesnę.

Iki euro įvedimo dienos grynųjų litų santaupas finansų ekspertė siūlo padėti į komercinių bankų ir kreditų unijų sąskaitas. Jose litų atsargos euro įvedimo dieną bus automatiškai nemokamai perskaičiuotos eurais pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką