Ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ketvirčio pajamos išaugo 14,8 proc., didžiausios įtakos tam turėjo grynųjų palūkaninių pajamų padidėjimas.
Po finansinio sunkmečio laikotarpio Lietuvos ekonomika atsigavo sparčiau nei tikėtasi. Palyginti su praėjusiais metais, 2011 m. antrajame ketvirtyje Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 6,3 proc. Ekonomikos atsigavimą pagreitino sparčiai augančios investicijos ir pamažu augantis namų ūkių vartojimas. Tačiau ekonomikos augimas išlieka labai priklausomas nuo eksporto ir globalios ekonomikos iššūkių, o paklausa vidaus rinkoje vis dar yra ženkliai mažesnė nei prieš sunkmetį.
Paskolos ir indėliai
Nuo 2010 m. gruodžio 31 d. paskolų apimtys sumažėjo 4,5 proc. arba 679 mln. litų ir trečiojo ketvirčio pabaigoje jos siekė 14,3 mlrd. litų. Pagrindinės šio mažėjimo priežastys buvo paskolų portfelio amortizacija ir menka naujų paskolų paklausa. Bendrovės atsargiau vertina ateities perspektyvas, todėl yra stengiamasi išsiversti ne iš bankų skolintomis, o nuosavomis lėšomis. Be to, privatus vartojimas dar nepasiekė tokio lygio, kuris ženkliai atsispindėtų bankų skolinimo apimtyse.
Nuo 2010 m. gruodžio 31 d. klientų indėliai padidėjo 2,7 proc., o per trečiąjį ketvirtį – 3,1 proc. arba 384 mln. litų, ir ketvirčio pabaigoje klientų indėliai sudarė 12,8 mlrd. litų. Paskolų ir indėlių santykis trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 112 proc., palyginimui, 2010 m. gruodžio 31 d. šis santykis buvo 140 proc.
Kreditų kokybė
Trečiajame ketvirtyje atidėjiniai mažėjo 33 mln. litų (pernai 4 mln. litų). Trečiojo ketvirčio pabaigoje nuostolio požymių turinčios paskolos sudarė 2,1 mlrd. litų. Atidėjiniai sparčiausiai mažėjo verslo paskolų portfelyje, o privačių klientų nuostolio požymių turinčių paskolų portfelyje ženklių pokyčių nebuvo, nes situacija darbo rinkoje gerėjo pamažu.
Gerėjančią verslo paskolų portfelio kokybę lėmė mažėjanti finansinių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, kylantys reitingai ir nuolatinės pastangos rasti abiems pusėms palankių sprendimų. Artimiausioje ateityje atidėjiniai turėtų ir toliau mažėti, tačiau išlieka neaiškumų dėl išorinės rizikos faktorių.
