Anot Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininko Algimanto Sodeikos, dažniausiai bandoma padirbti 100 ir 20 litų banknotus. „100 litų – nes vertinga, 20 – nes šio nominalo banknotus mažiau tikrina“, – šypteli A.Sodeika. Jo teigimu, LB tikrina ir eurų banknotus. Europoje „populiariausi“ 20 ir 50 nominalo padirbti eurai, o lietuviai nesismulkina – dažniausiai mėgina padirbti 100 ar 200 eurų banknotus. Tiesa, pasak A.Sodeikos, dauguma padirbtų eurų yra „importiniai“ – lietuviai juos dažniau bandydavo padirbti 2003 – 2004 metais, o dabar vėl juntamas eurų padirbinėjimo mažėjimas.
Padirbėjai tobulėja
„Padirbti pinigai dažniausiai atkeliauja iš parduotuvių ir keityklų. Jei padirbti pinigai atkeliauja iš keityklų, tuomet pakankamai lengva atsekti padirbėją, jei pinigai jau keletą kartų „apsisukę“, sunkiau. Paprastam žmogui yra gana sudėtinga atskirti, ar banknotas padirbtas, tuo labiau, kad padirbėjai Dabar jau sugebama padirbti ir hologramas, ir blizgančias juosteles, – A.Sodeikaįsigyja vis tobulesnes technologijas – dabar jau sugeba padirbti ir hologramas, ir blizgančias juosteles“, – sakė A.Sodeika. Tačiau, pasak specialisto, lyginant tikrą ir padirbtą banknotą šie skirtumai gana gerai matosi. O visiškai tikslią pinigų patikrinimo sistemą turi tik LB ir kriminalinės policijos, teismo ekspertizės laboratorijos.
Naudojasi naivumu
„Pasitaiko ir paprasčiausių apgavysčių, kai sukčiai tiesiog naudojasi žmonių patiklumu ir nežinojimu. Prieš keletą metų buvo atvejis, kai sukčiai platino senus argentinietiškus pinigus kaip Australijos dolerius, mat ant jų buvo užrašyta „Australiana“. Taip pat bandoma naudotis proga, jei pasirodo nauji banknotai: žmonėms tokie pinigai dar yra nauji, dar nėra įpročio, kaip atrodo tikri pinigai, todėl sukčiai bando tuo pasinaudoti ir paplatinti padirbtų pinigų“, – pasakojo A.Sodeika.
Specialisto teigimu, lietuvių padirbti pinigai vis dar yra ganėtinai nekokybiški, juos pakankamai nesunku atskirti nuo tikrų, o netikri įvežtiniai eurai – jau sunkesnis atvejis.
 |
| Photos.com nuotr./ES valiuta |
Anot A.Sodeikos, būna ir visiškai primityvių padirbinėjimo pavyzdžių: tarkime, buvo atvejis, kai žmogus mėgino padirbti 5 litų monetą, tačiau monetos vidurį tiesiog išpurškdavo bronziniais dažais, tad apgavystė labai greitai paaiškėjo. Vis dėlto šių pieštinių monetų „autorius“ jau buvo spėjęs prigaminti apie 50 tokių monetų. „Buvo ir atvejis, kai žmogus padirbinėjo vieno lito monetas – iš viso pavyko aptikti apie 600 tokių monetų. Tačiau tokiems atvejams didelės reikšmės neteikiama, nes nuostoliai nėra dideli“, – pastebėjo A.Sodeika.
Kas per daug, tas keičiama
Vis dėlto, anot jo, jei pasirodo itin didelis kiekis padirbtų pinigų, LB gali nuspręsti išleisti naujo nominalo banknotus. „Pavyzdžiui, 1995 metais pasirodė labai daug padirbtų 5 litų monetų. Galiausiai jos buvo išimtos iš apyvartos ir leisti 5 litų banknotai, paskui vėl grįžta prie monetų. Kita vertus, netikrų monetų apskritai užfiksuojama labai retai, praktiškai tik tada, kai jos patenka į LB ir mašinos jas atpažįsta“, – pasakojo A.Sodeika.
Anot jo, aptikus netikrus pinigus, LB atlieka ekspertizę ir pinigus siunčia policijai, ten jie guli bylose, o vėliau policija atsiunčia atgal į LB sunaikinimui. „Viskas yra padirbama – ir hologramos, ir blizgančios juostelės, ir vandens ženklai, ir kintančios spalvos dažai, tačiau ekspertai padirbimą visvien nustato. O mūsų litai apsaugomi vis labiau: 1991 metais išleisti litų banknotai turėjo 9 apsaugos požymius, dabar leidžiami –jau 25 – 30 požymių“, – sakė A.Sodeika.
