„Plyno lauko“ projektas
Pramoninį parką šiaurės rytiniame Marijampolės pakraštyje, gavus tuometės Ūkio ministerijos, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros pritarimą, pradėta rengti dar 2005 metais. Savivaldybės lėšomis buvo iš privačių asmenų nupirkti žemės sklypai ir suformuotas vientisas 65 hektarų ploto pramoninės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypas. Šiuo metu jau yra parengtas detalusis pramoninio parko planas, parko infrastruktūros statybos techninis projektas. Visi atlikti darbai Marijampolės savivaldybės biudžetui jau kainavo apie 4,5 mln. litų.
Teritorija pramoniniam parkui, kurį sudarytų 12 atskirų sklypų konkretiems pramoniniams objektams, buvo parinkta tarp šiuo metu esančio Kauno–Marijampolės ir būsimo „Rail Baltica" geležinkelių. Netoli driekiasi ir „Via Baltica" automagistralė.
Pagal sumanymą, savivaldybė šioje itin investicijoms patrauklioje teritorijoje turėtų įrengti visą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą – nutiesti privažiuojamuosius kelius, gatves, vandentiekio, kanalizacijos, elektros, dujų bei kitus tinklus. Preliminariais skaičiavimais, tai turėjo kainuoti apie 40 mln. litų, iš kurių 24 mln. litų būtų sudariusi parama iš ES fondų bei valstybės biudžeto.
Liko rezervinis
Perkelti gamybą iš miesto centro į naująjį pramoninį rajoną buvo numačiusi viena Marijampolės centre įsikūrusi tekstilės bendrovė. Turėta sumanymų šioje pramoninėje zonoje įkurti bioetanolo gamyklą. Galimybėmis investuoti domėjosi ir Lenkijos bei kai kurių kitų šalių verslininkai. Mat parką įrengti buvo numatyta iki 2013 metų. Tačiau šios vasaros pradžioje paaiškėjo, jog visi marijampoliečių užmojai į miestą pritraukti tiek Lietuvos, tiek ir užsienio investuotojus gali nueiti perniek. Ūkio ministro Dainiaus Kreivio įsakymu Marijampolės pramoninis parkas buvo įtrauktas į rezervinių projektų sąrašus.
Kaip LŽ aiškino Ūkio ministerijos Protokolo ir komunikacijos skyriaus specialistė Aušra Ramoškaitė, taip buvo padaryta įvertinus marijampoliečių projekto parengtumą, pramoninio parko patrauklumą investuotojams, greta veikiančią Kauno laisvąją ekonominę zoną, taip pat greta esančius kitus pramoninius parkus (Kėdainių, Alytaus) bei ribotus finansinius išteklius. Be to, Marijampolės pramoninio parko techninis projektas buvo baigtas tik šių metų birželio pabaigoje. Tuo metu Kėdainių pramoniniame parke jau pradėjo kurtis investuotojai, Alytaus miesto savivaldybė visus reikiamus dokumentus buvo parengusi dar pernai, Šiaulių miesto savivaldybė jau pasirašė paramos skyrimo sutartį, o Panevėžio miesto savivaldybės paraiška baigta vertinti.
Ūkio ministerijos nuomone, vargu ar būtų efektyvu įrenginėti dar papildomas teritorijas, jei jau ir tuose parkuose, kuriems yra skirtas finansavimas, yra planuojama įrengti beveik 615 ha teritoriją. Jos turėtų pakakti potencialiems investuotojams. Rezervinio sąrašo projektų įgyvendinimas atidėtas vėlesniam laikui, kurio trukmė priklausys nuo investuotojų aktyvumo ir valstybės finansinių galimybių.
„Nei Marijampolės, nei kitoms savivaldybėms nebuvo teikiamos kokios nors garantijos dėl tolesnės paramos projektams suteikimo. Marijampolės savivaldybė turi teisę pradėti savo pramoninio parko infrastruktūros įrengimo projekto įgyvendinimą be valstybės finansinės paramos, jei mano, kad tai daryti nedelsiant yra tikslinga ir projektas bus finansiškai gyvybingas", – LŽ teigė Ūkio ministerijos atstovė.
Nusileisti nežada
Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys LŽ teigė, kad ūkio ministro sprendimas Suvalkijos sostinės pramoninės zonos projektą priskirti prie rezervinių juos šokiravo. „Peršasi mintis, kad mūsų projektas gali būti ir visiškai palaidotas", – neslėpė nusivylimo V.Brazys.
Anot jo, Lietuvoje nėra valstybės ekonominės politikos tęstinumo. „Vieną dieną mums sako, kad toks projektas gali būti įgyvendintas, reikia surasti jam žemės sklypą. Jį suradome, už 3,5 mln. litų išpirkome žemę iš privačių asmenų, parengėme statybų projektus. Dabar praneša, kad pinigų tolesniems darbams nebus. Taip normalioje valstybėje neturėtų būti. Ką savivaldybė veiks su tais 65 hektarais žemės?" – klausė Marijampolės savivaldybės vadovas. Jis teigia, kad kurį laiką jau nedrįsta besidomintiems galimiems investuotojams ką nors sakyti – bijo apvilti.
V.Brazys pripažino, kad rengdami kai kuriuos pramoninio parko projekto dokumentus projektuotojai iš Vilniaus įvėlė keletą klaidų. Apie mėnesį užsitęsė techninio projekto derinimas su detaliuoju planu. „Nemanau, kad tai galėjo turėti didelę įtaką tam, kad mūsų projektas būtų nustumtas į rezervinių projektų sąrašą. Įtariu, kad didžiausią įtaką turėjo valdžios pasikeitimas, nes tuomet pasikeitė interesai. Kas įtakingesnis, tų projektai ir finansuojami", – mąstė Marijampolės meras. Jis žadėjo šio reikalo nepalikti ramybėje. Savivaldybė kreipėsi į ūkio ministrą ir Vyriausybę prašydama dar kartą persvarstyti galimybes tęsti pramoninio parko kūrimą. Jei tai nepadės – savivaldybė žada kreiptis į teismą, kad šis įpareigotų Vyriausybę bei Ūkio ministeriją tęsti pradėtų vykdyti projektų finansavimą arba atlygintų savivaldybės patirtą žalą.
