Pasak „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo, bendrovė šią kryptį pasirinko norėdama pasiūlyti savo klientams daugiau saugių būdų sukaupti lėšas ateičiai. „Investicinį gyvybės draudimą mes suvokiame pirmiausia kaip lėšų kaupimą ateičiai, todėl siekiame savo produktų portfelyje turėti kuo daugiau įrankių, kurie padėtų mūsų klientams išskaidyti investavimo riziką“, – sako M. Jundulas.
M. Jundulo teigimu, neapibrėžtumas akcijų rinkose gali ir toliau išlikti, todėl naujai įvedama aukso kryptis padės diversifikuoti klientų investicijų portfelį. Ji išplės populiarią žaliavų kryptį, kurią nuo jos įvedimo pernai jau pasirinko kas trečias investicinio gyvybės draudimo klientas, teigiama pranešime spaudai.
„Auksas silpnai koreliuoja su akcijų ir obligacijų rinka, todėl ši turto klasė ypač tinka ilgalaikėms investicijoms ir norint tinkamai paskirstyti investicijų portfelį. Pastarųjų 10 metų investicijų į auksą vidutinė metinė grąža buvo didesnė nei daugumos kitų turto klasių – obligacijų, akcijų fondų ir pinigų rinkos priemonių. Šią kryptį galės rinktis ir esami klientai, ir naujai sudarantys gyvybės draudimo sutartis“, – sakė M. Jundulas.
Aukso žaliavos investicinę kryptį suformavo ir valdys viena didžiausių Lietuvos investicijų valdymo bendrovių „Finasta Asset Management“. „Finasta Asset Management“ Portfelių valdymo departamento vadovas Tomas Krakauskas teigia, kad investicinė aukso kryptis finansų rinkoje yra patraukli. „Per pastaruosius penkerius metus aukso kaip investicinės priemonės paklausa pasaulyje išaugo daugiau kaip 3 kartus. Investicijos į auksą ilguoju laikotarpiu yra gera apsauga nuo infliacijos, be to ši žaliava mažai koreliuoja su akcijomis ir obligacijomis. Pastarųjų 10 metų aukso investicinė grąža siekia net 13 proc., o tai yra dvigubai daugiau nei to paties laikotarpio obligacijų ar pinigų rinkos priemonių grąža. Pavyzdžiui, JAV akcijų rinkos grąža per minėtą laikotarpį buvo neigiama“, – sako T. Krakauskas.
Pasirinkusių naująją portfelio subalansavimo priemonę lėšos bus investuojamos į aukso žaliavą, o ne į išvestinius įrankius, pvz., aukso opcionus (pasirenkamuosius sandorius) ar ateities sandorius. „Esant neapibrėžtai situacijai pasaulio finansų rinkose, investuotojai ieško galimybių įsigyti „realių“, o ne finansinių aktyvų, kurie nepraranda vertės staiga išaugus infliacijai ar smunkant ekonomikai, o auksas kaip tik ir yra viena iš tokių priemonių“, – sako T. Krakauskas.
