Taip pat Seimui bus pateikti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.
Lietuvos ekonomika augs lėčiau dėl „Brexit“
Jungtinei Karalystei sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) bei sudėtingais išliekantys ES ir Rusijos ekonominiai santykiai kelią didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikos augimui, antradienį Seime sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
„Viena iš pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai. Pastarasis veiksnys didina ekonominį neužtikrintumą, dėl to neigiamai veikiami verslo ir vartotojų lūkesčiai euro zonos valstybėse“, – antradienį Seimui pristatydama 2017 metų biudžeto projektą sakė R.Budbergytė.
„Lietuva yra atvira prekiaujanti ekonomika – eksportas ir importas atskirai sudaro po 70 proc. BVP, dėl to prastesni mūsų prekybos partnerių lūkesčiai gali nepalankiai veikti Lietuvos eksporto tendencijas, o kartu ir šalies ekonomikos augimo galimybes“, – pridūrė ministrė.
Ji pabrėžė, kad „Brexit“ įtaka Lietuvos ekonomikos augimui ateityje irgi gali sustiprėti, taip pat ragino atsižvelgti ir į ES bei Rusijos tarpusavio ekonominius santykius.
„Padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas – ES ir Rusijos tarpusavio ekonominiai santykiai yra pagrindinė išorinė rizika, į kurią privalome atsižvelgti planuodami ir tvirtindami kitų metų biudžetą “, – teigė R.Budbergytė.
Biudžetas – ir vėl deficitinis
Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, kadenciją baigiantis Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o Seimo nariai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.
Vyriausybė parengė deficitinio 2017 metų biudžeto projektą – valstybės biudžeto pajamos, palyginti su šių metų planu, turėtų didėti 5,3 proc. (429,769 mln. eurų) iki 8,476 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 4,3 proc. (372,883 mln. eurų) iki 9,06 mlrd. eurų, todėl deficitas turėtų siekti 583,403 mln. eurų – 8,9 proc. (56,886 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (640,289 mln. eurų).
Seimui teikiamame projekte daugiausia dėmesio, pasak finansų ministrės, skiriama socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. 250 mln. eurų numatyta socialinio modelio – „Sodros“ pertvarkos ir naujojo Darbo kodekso – įgyvendinimui.
Kai kurie ekonomistai sako, kad kitų metų valstybės pajamos suplanuotos konservatyviai, didelių asignavimų perskirstymų nėra.
Kitais metais ketinama padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį – pavyzdžiui, minimalų mėnesinį atlyginimą (380 eurų) gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 iki 310 eurų. Tačiau algų kėlimas mokytojams nenumatytas.
Nuo kovo 1 dienos toliau turėtų didėti rūkalų akcizas, pavyzdžiui, cigarečių akcizas augtų 10,5 procento. Kol kas biudžete nenumatyta pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui, tačiau socialdemokratai Seime jau yra užregistravę pataisą, numatančią šios lengvatos pratęsimą.
Baigiantis kadenciją Seimas 2017 metų biudžeto projektą pirmą kartą turi apsvarstyti lapkričio 25-ąją ir grąžins tobulinti jau naujai Vyriausybei. Toliau dokumentą svarstys jau naujos kadencijos parlamentas – antras svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios.
Konstitucija numato, kad valstybės biudžeto projektą Seimas tvirtina iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Jeigu jis laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos kitų biudžetinių metų pradžioje kas mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.
