Jos generalinis direktorius Rokas Masiulis teigia, kad derybos įstrigusios dėl pozicijų, kurių nė viena šalis nenori atsisakyti, rašo savaitraštis „Ekonomika“.
„Derybos įstrigo. Abi pusės turi reikalavimų ir nenori jų keisti. Mūsų pagrindinis – reikalavimas nenutrūkstamo tiekimo ilgalaikės garantijos. Taip pat nesutampa pozicijos ir dėl kainos“, – interviu sakė R.Masiulis.
Pasak jo, baltarusių derybos su latviais dėl tranzito per Latvijos uostus tiesiogiai veikia ir apsunkina Klaipėdos įmonės derybas, nes latviai – pagrindiniai jos konkurentai.
Komentuodamas, kokie techniniai ar finansiniai veiksniai lemia, kad „Klaipėdos naftai“ nenaudinga vežti naftą Baltarusijai, neturint ilgalaikių naftos tiekimo garantijų, R.Masiulis sakė, kad norint pradėti dirbti importo režimu (dabar įmonė dirba eksporto režimu), reikia „apsukti“ dalį įrengimų.
„Šis pasiruošimas užima beveik mėnesį laiko, tiek pat užima ir grįžimas į seną režimą. Vien tokio darbo sąnaudos – apie 0,5 mln. litų. Neturint garantijų ir tiekimui nutrūkus, prarastame galimybę uždirbti pajamas. Kai terminalas veikia visu pajėgumu, blaškytis nenaudinga, ypač jei uždarbis toks pat ar mažesnis“, – kalbėjo R.Masiulis.
Be to, anot jo, susitarimas apsunkintų su Baltarusija darbą su senais klientais, dalies krovinių tektų atsisakyti: „Tai dar vienas stimulas, kodėl nenusileidžiame baltarusių pozicijai“.
Praėjusią savaitę Baltarusija paskelbė apie sėkmingai išbandytą naftotiekį iš Odesos uosto, kuris priima tanklaivius su Venesuelos nafta Baltarusijai, į vieną iš naftos perdirbimo įmonių. Naftotiekis Odesa–Brodai pasuktas dirbti atbuliniu režimu.
Importuoti Venesuelos naftą baltarusiai taip pat išbandė ir per Latvijos uostą.
Skelbiama, kad 2010 metais baltarusiai pirks 4 mln. tonų Venesuelos naftos, 2011–aisiais – 10 mln. tonų, iš kurių net 8 mln. tonų bus transportuojami naftotiekiu Odesa–Brodai.
