Vokietijos eksportas į Rusiją per pirmąjį šių metų pusmetį krito 15,5 proc., į Ukrainą – 32 proc. Absoliučiais skaičiais eksportas į Rusiją krito 2,8 mlrd. eurų, į Ukrainą – 880 mln. eurų.
Nors Vokietijos eksportas į Rusiją sudaro tik apie 3 proc. viso eksporto, tačiau jis paliečia maždaug 50 tūkst. darbo vietų.
Dauguma ekonomistų mano, kad Vokietijos nuosmukis bus laikinas, tačiau įtampa su Rusija padidino nerimą dėl ekonomikos atsigavimo antrąjį šių metų pusmetį.
Pirmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pripažino, kad Ukrainos krizė turi įtakos Vokietijos ekonomikai.
Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas krenta jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Ifo instituto skaičiuojamas indeksas per mėnesį krito nuo 108 iki 106,3.
Vokietijos pramonė pritarė griežtesnėms sankcijoms prieš Rusiją, kai jos remiami teroristai numušė „Malaysia Airlines“ lėktuvą. Tačiau, pajautę sankcijų poveikį, verslininkai ėmė skųstis.
Buvęs mažmeninio tinklo „Metro“ vadovas, Rytų komiteto galva Eckhardas Cordesas sakė, kad turi būti padaryta viskas, kad verslas nebūtų įsuktas į sankcijų spiralę.
Grupė lobistų sakė, kad sankcijos apsunkina kompanijos žemės ūkio technikos dalių, ekskavatorių, geležinkelių dalių tiekimą. Tai reiškia, kad klientai Rusijoje ieško tiekėjų kitose valstybėse. Bijoma, kad didelė dalis Rusijos prekybos persikels į Aziją arba Lotynų Ameriką.
Vokietijos valdžia prognozuoja, kad ekonomika šiemet augs 1,8 proc. ir 2 proc. kitais metais.
