„Rytų Vokietijoje nėra didelių įmonių ar kompanijų būstinių. Nėra nė vienos DAX (Vokietijos biržoje listinguojamos) bendrovės teritorijoje, įskaitant ir Berlyną“, – teigia Vokietijos ekonomikos ministerija.
Rytų Vokietijoje dominuoja smulkios kompanijos, vos vienas iš 5 darbuotojų tarnauja įmonei, kurioje dirba per 250 darbuotojų, kai Vakarų Vokietijoje didelėje kompanijoje dirba kas antras vokietis.
Ekonomikos ministerijos atstovė Iris Gleicke sakė, kad Rytų Vokietija beveik nebesiveja Vakarų Vokietijos. Iš dalies tą lemia atlyginimai ir nuomos mokesčiai, infrastruktūra, biurokratija, komercinės paskirties žemės prieinamumas.
Tačiau pagrindinė problemos priežastis yra būdas, kuriuo buvo privatizuotos Rytų Vokietijos įmonės. Už privatizaciją, vykusią po Vokietijos susivienijimo, buvo atsakinga valstybinė „Treuhand“ agentūra. Ji prioritetą teikė mažoms ir vidutinėms kompanijoms.
Rytų Vokietijos ekonomikos fragmentacija trukdė inovacijoms, eksportui ir kitiems pagrindiniams augimo rodikliams.
Regionui trūko didelių įmonių, kurios galėjo sukurti konkurencingą pasiūlą, pridėtinę vertę turinčių prekių grandines. Tokios įmonės galėjo tapti augimo varikliais.
Vyriausybė tikėjosi pradėti inovacijų programą, kurios turėjo padėti augti mažoms ir vidutinėms įmonės.
