Už tai, kad biudžeto projektas būtų grąžintas Vyriausybei tobulinti, balsavo 58 parlamentarai, svarstymo datą nustatyti norėjo 61 Seimo narys.
Patobulintas biudžeto projektas numato dar 1 mlrd. Lt mažesnes išlaidas kitąmet, viešąsias išlaidas ketinama karpyti 4 proc., siūloma kitąmet pensijas, sumažintas kriziniu laikotarpiu, atstatyti 50 proc.
Pristatydama patobulintą biudžeto projektą, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad taupyti yra būtina.
„Bet kas, kas bus daugiau nei 3 proc. (viešųjų finansų deficitas), tai signalas, kad Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų, ir tai suteiks sąlygas finansų rinkoms paprašyti mus už tai susimokėti. Mums reikia daug skolintis, mums ne tas pats, kiek mes mokėsime už savo naują skolą“, – sakė I.Šimonytė.
Galiu turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsiu euro zonos problemų, – sakė I.Šimonytė.
Be to, ministrės teigimu, padėtis tarptautinėse finansų rinkose yra įtempta. „Galiu turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsiu euro zonos problemų“, – parlamentarams sakė ministrė, gindama Vyriausybės pateiktą taupų kitų metų biudžeto projektą.
Paklausta, ar nemano, kad siūlyti tik dalinai atkurti pensijas prezidentei prieštaraujant nėra beprasmiška, finansų ministrė sakė: „Manau, kad visada yra alternatyvos, kurias verta svarstyti. Jei pensijos atkuriamos pilna apimtimi, ta pačia apimtimi (250 mln. Lt) reikės sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas.“
Niūrios prognozės
Priminsime, kad spalio mėnesį Vyriausybė pritarė biudžetui remdamasi senomis makroekonominėmis prognozėmis, kurias smarkiai pabloginus praeitą savaitę biudžete vėl atsirado skylė.
Dabar Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs vos 2,5 proc. (vietoje anksčiau prognozuotų 4,7 proc.). Ekonomika augs lėčiau nei prognozuota dėl įtemptos padėties Lietuvos eksporto partnerėse šalyse, 0,1–0,2 proc. BVP „pakirptas“ ir dėl „Snoro“ bankroto.
Finansų ministrė teigė pati nesitikėjusi, kad prognozes reikės bloginti taip stipriai.
Patikslintame kitų metų projekte planuojama surinkti per 25 mlrd. Lt pajamų, išleisti – 25,77 mlrd. Lt.
Seimas šiaušiasi
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sakė, kad frakcija tokiam biudžeto projektui nepritaria. Jis siūlytų didinti minimalią mėnesinę algą, suteikti verslui dirbti palankias sąlygas.
„Nemažai verslininkų permeta savo verslą kitur. Reikia agituoti, kad jie to nedarytų. (...) Vyriausybė ignoruoja siūlymus padidinti ketverius metus neindeksuotą minimalią mėnesinę algą, kuri galėtų paskatinti vidaus vartojimą, sumažintų atlyginimus vokeliuose“, – sakė V.Žiemelis.
Jis pabrėžė, kad reikia skatinti žmonių norą dirbti: „Dar Karlas Marksas yra pasakęs, kad pridėtinę vertę sukuria tiktai darbas.“
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys taip pat pareiškė, kad biudžetui frakcija nepritars: „Vyriausybė turėtų grįžti ir patobulinti projektą. Palaikyti tokio biudžeto mes negalime.“
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis pasiūlė Vyriausybei visų pirma pačiai susitarti dėl biudžeto.
„Gal susėskit, premjere su Seimo pirmininke, ir apsispręskit, ką jūs norit padaryti. Siūlau priimti sprendimą grąžinti biudžetą Vyriausybei reikalaujant jį koreguoti iš esmės, reikalaujant, kad būtų pateiktas bendras koalicijos nuostatas atitinkantis biudžetas“, – sakė V.Mazuronis.
Tuo metu Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas pasiūlė Seimui pritarti Vyriausybės pateiktam biudžetui.
Jis dar kartą pabrėžė nepritariantis mokesčių didinimui: „Norint surinkti papildomas įplaukas į biudžetą, turime apmokestinti visą gyvenamąjį plotą, jei darysime tą simboliškai, administravimo kaštai bus didesni. PVM didinimas įsuktų infliacijos karuselę.“
„Klausantis toks vaizdas susidarė, kad iki šiol vykdyta Lietuvos finansų politika buvo klaidinga, pražūtinga. Kokią kitokią finansų politiką reikėjo vykdyti, jeigu šiemet ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių tarp ES valstybių?“ – diskusiją Seime reziumavo premjeras Andrius Kubilius.
