Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skolintis būstui galėsime ne tik Lietuvos bankuose

Nuosavas namas
123FR nuotr. / Nuosavas namas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įsivaizduokite, kad būsto paskolos pasiūlymą jūs galite gauti ne tik iš Lietuvos komercinių bankų, bet ir iš Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos banko. Dar daugiau – pasiūlymai bus pateikiami standartine forma, kad galėtumėte aiškiai matyti skirtumus ir lengvai išsirinkti geriausią. Sunku patikėti? Netrukus tokią galimybę turėsime ir Lietuvoje.

Pernai gruodį Europos Parlamentas priėmė Būsto paskolų direktyvą, kuri galutinai patvirtinta šių metų vasarį. Ji yra svarbus žingsnis bendros būsto paskolų rinkos visoje Europos Sąjungoje (ES) link. Naujosios taisyklės bus taikomos paskoloms, susijusioms su gyvenamosios paskirties turtu ir žeme, kurioje šis turtas įsikūręs ar tik planuojamas statyti.

Visi paskolas teikiantys bankai ar kitos finansinės institucijos privalės laikytis atsakingos skolinimo praktikos, išsamiai informuoti klientus apie galimą riziką ir kantriau elgtis su sunkumų patiriančiais klientais. Nors dalis reikalavimų bus lankstūs, nes būtina atsižvelgti į skirtingų ES valstybių kredito ir būsto rinkas, nepriklausomai nuo valstybės paskolos gavėjai turės gauti tos pačios formos informaciją apie būsimą paskolą. ES šalys turės įgyvendinti direktyvą per dvejus metus.

Dėl krizės vartotojai tapo pažeidžiami

Europos Parlamentas patvirtino Būsto paskolų direktyvą visų pirma siekdamas apsaugoti paskolas imančius vartotojus.  „Daugeliui šeimų būsto paskola yra didžiausias ir ilgiausias finansinis įsipareigojimas gyvenime. Naujosios taisyklės skatins stabilią ir tvarią ES lygio būsto paskolų rinką, kuri užtikrintų, kad vartotojai būtų kuo geriau apsaugoti ir tinkamai informuojami, o santykiai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų būtų subalansuoti“, – teigė Europos Parlamento pranešėjas iš Ispanijos Antolín Sánchez Presedo (Socialistai ir demokratai).

2008 m. kilusi finansų krizė aiškiai parodė skolinimo procedūrų ir vartotojų išprusimo spragas. Statistika rodo, kad Lietuvoje finansinio raštingumo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje.

2008 m. kilusi finansų krizė aiškiai parodė skolinimo procedūrų ir vartotojų išprusimo spragas. Statistika rodo, kad Lietuvoje finansinio raštingumo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Iki tol vykęs spartus būsto kainų augimas skatino klientus prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ir paviršutiniškai skaityti paskolų sutartis. Susidūrus su krize paaiškėjo, kad nemaža dalis vartotojų nepajėgia laiku mokėti paskolos įmokų ir susidūrė su nemaloniomis pasekmėmis.

„Nekilnojamojo turto burbului pučiantis, įsigyto turto vertė nuolat augo, todėl kai kurie būsto paskolas imantys asmenys įsivaizdavo, kad dideli ir brangūs namai yra gera investicija. Jie pervertino savo galimybes išlaikyti pastovias ar augančias pajamas. Daugelis per mažai gilindavosi ir į paskolų sutarčių sąlygas, paskolos davėjo bei gavėjo pareigas ir teises, nesvarstė įvairių išeičių: paskolos grąžinimo anksčiau laiko, atidėjimo, kreditoriaus keitimo, įkeisto turto pardavimo sąlygų“, – neapdairumo pavyzdžius vardija Lietuvos kredito unijų narių asociacijos (LKUNA) tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.

Klientams bus lengviau ir patogiau

Šiuo metu Lietuvos komerciniai bankai dažniausiai pateikia individualų pasiūlymą, kurį sunku palyginti su kitais. Be to, būsto kredito sąlygų analizei klientas neturi daug laiko, o pardavėjas skubina kuo greičiau priimti sprendimą. Įgyvendinus Europos Parlamento direktyvą, paskolų teikėjai privalės klientams pateikti būsto paskolų sąlygas standartine forma. Tuomet klientai galės gerokai lengviau palyginti skirtingų bankų ar kredito tarpininkų sąlygas.

Ilgainiui siekiama sukurti bendrą Europos būsto paskolų rinką, kuri atvers naujas galimybes tiek kreditoriams, tiek klientams. Žmonės galės rinktis paskolos teikėją iš visoje Europoje veikiančių finansinių institucijų.

Be to, būsto kredito paslaugos teikėjai privalės vartotojams suteikti ne trumpesnį nei septynių dienų „pagalvojimo“ laikotarpį – pasiūlymams palyginti, rizikai ir pasekmėms įvertinti bei informacija pagrįstam sprendimui priimti. Jei klientai susidurtų su rimtomis skolos grąžinimo problemomis, kreditoriai privalės būti kantresni.

„Išsami informacija ir laikas pagalvojimui gali padėti užbėgti už akių galimoms nemokumo problemoms“, – pabrėžia E. Ramaškaitė. Ji pritaria, kad sąlygos grąžinti kreditą anksčiau termino turėtų būti palankesnės vartotojui, nes vartotojas nėra profesionalus rinkos dalyvis, todėl jis yra pažeidžiamesnis nei kreditorius.

Ilgainiui siekiama sukurti bendrą Europos būsto paskolų rinką, kuri atvers naujas galimybes tiek kreditoriams, tiek klientams. Žmonės galės rinktis paskolos teikėją iš visoje Europoje veikiančių finansinių institucijų, o nustatytas veiklos taisykles atitinkantys kreditoriai galės pritraukti daugiau klientų. Dėl padidėjusios konkurencijos turėtų mažėti paskolų kainos ir gerėti sąlygos. Pasak LKUNA tarybos pirmininkės, Europos Parlamento pastangos sukurti bendrą būsto paskolų rinką atvers duris vartotojams į pamatuotą ir galimybes atitinkantį kreditavimą.

Būstų rinka auga

Lietuvos nekilnojamo turto rinka atsigavo jau 2013-aisiais, o per šių metų pirmąjį ketvirtį naujų butų pardavimai mušė augimo rekordus per visą pokrizinį laikotarpį. Per pirmus tris šių metų mėnesius nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1050 naujos statybos butų, t.y. net 107 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu naujų butų pardavimai išaugo 58 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje sudaryta 2360 sandorių – tai 47 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir 8 proc. daugiau nei paskutinį 2013 m. ketvirtį.

Rekordinį būsto sandorių skaičių fiksavo ir Registrų centras. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje sudaryta 2360 sandorių – tai 47 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir 8 proc. daugiau nei paskutinį 2013 m. ketvirtį.

„Jau nuo praėjusių metų pradžios būstas Vilniuje nuosekliai susigrąžina krizės metu prarastą vertę. Kituose šalies didmiesčiuose kainų augimas tik prasideda. Dabartinės rinkos dalyvių nuotaikos ir bendra šalies ekonominė padėtis leidžia prognozuoti būsto kainų kilimą jau šiemet“, – komentuoja Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Augant būstų pardavimams, didės ir būsto paskolų poreikis, tad Europos Parlamento priimta direktyva tampa itin aktuali Lietuvai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką