Teisininkai teigia, kad tai akivaizdi įstatymų spraga, interesų konflikto neginčija ir rinkos prievaizdas, visgi kol kas tvarkos pakeitimų projektas įstrigęs valdininkų kabinetuose, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.
Pagal Lietuvos įstatymus, obligacijas leidžianti įmonė ar bankas privalo pasirašyti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku, kuris turi ginti obligacijų savininkų teises ir interesus.
„Snoras“ viešosios apyvartos tarpininku buvo pasirinkęs finansų maklerio įmonę „DV Invest“, tad dabar į šią bendrovę turėtų būti dedamos banko obligacijų įsigijusių investuotojų viltys.
„Papuolėme į gana keblią padėtį – galėtume kreiptis į teismą ir kitais būdais ginti obligacijų savininkų interesus, tačiau to pradėti negalime, kol pats „Snoras“ ir už jos stovinti valstybė neapmoka visų su tuo susijusių teisinių išlaidų. Savo piniginių resursų tam neturime, o ir negalėtume to imtis pagal įstatymą“, – teigia „DV Invest“ direktorė Olga Jarema.
Pasak jos, įmonė dėl to jau du kartus kreipėsi į banką, tačiau iš jo jokio atsakymo nesulaukė, tad negali pradėti ginti obligacijų turėtojų interesų.
„Snoras“ šiuo metu iš viso neišpirkęs 11 obligacijų emisijų, jų nominali vertė – 258 mln. Lt. Investuotojų asociacijos teigimu, realu, jei „Snoro“ kreditoriai atgautų iki 20 proc. savo pinigų.
Indėlių sertifikatams, kuriuos taip pat platino „Snoras“, reikalavimai dėl viešosios apyvartos tarpininko negalioja.
