Pasitelkus ES struktūrinių fondų paramą 7-iuose Lietuvos universitetuose ir kolegijose ruošiamasi steigti virtualius realaus darbo modulius: nuo imitacinių bankų ir maisto technologijų bendrovių iki medicinos įstaigų elektroninių sistemų simuliatorių.
Studijų kokybės gerinimui ir studentų praktinių įgūdžių suteikimui iš ES struktūrinių fondų skiriama beveik 11 mln. litų. Anot LR Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės dr. Dalios Bukelevičiūtės, imitaciniai centrai sudarys palankesnes sąlygas studentams įgyti praktinių įgūdžių, tobulinti žinias ir gebėjimus, kurie vėliau leistų lengviau adaptuotis darbo rinkoje. „Viliamės, kad aukštosios mokyklos tokiu būdu ugdys geresnius specialistus, galinčius baigus studijas deramai įsilieti į verslo, gamybos, medicinos, žemės ūkio ar kitus procesus“, – akcentavo dr. D.Bukelevičiūtė.
Imituos realius procesus
Įgyvendinus Kauno medicinos universiteto (KMU) projektą šios mokymo įstaigos studentai turės galimybę dar studijų metu susipažinti su tokiomis informacinėmis sistemomis, kokios realiai veikia gydymo įstaigose. „Projektas leis suteikti studentams žinių, kokių jie negauna studijų metu. Šiuo metu daugelyje ligoninių atsiranda ir sėkmingai veikia elektroninės sistemos, palengvinančios ligonių srautų koordinavimą – registraciją, siuntimus pas gydytojus ir panašiai. KMU bus sukurta būtent tokia imitacinė sistema, su kuria praktikuosis ne tik būsimi medikai, bet ir slaugytojai. Pastariesiems tai itin aktualu, nes jie paprastai ir reguliuoja ligonių srautus gydymo įstaigose“, – apie projekto praktinę naudą pasakojo jo vadovas Linas Leonas.
Aiškesni praktikos atlikimo modeliai
Kuriami imitaciniai centrai – tik viena iš ES remiamų priemonių, skirtų studentų praktiniams įgūdžiams lavinti. Praktinių žinių jaunuoliai įgis ir specialių praktikų metu verslo organizacijose. 15 šalies darbdavių ir pramonės asociacijų, bendradarbiaudamos su aukštosiomis mokyklomis, ES lėšomis sukurs studentų praktikos modelius ir juos įgyvendins savo atstovaujamuose sektoriuose.
Su teorinėmis žiniomis daugiau mažiau viskas tvarkoje, tačiau praktinių įgūdžių, o kartais ir motyvacijos trūksta, – E.DilkienėGeresnės sąlygos atlikti praktikas bus sudarytos tekstilės pramonės įmonėse, finansų ir draudimo brokerių bendrovėse, transporto sektoriuje, sveikatingumo srityje ir kitur. Bendra šių projektų vertė – beveik 17 mln. litų.
Trūksta praktinių įgūdžių
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė itin akcentavo į jos atstovaujamą sektorių įsiliejančių ką tik mokslus baigusių žmonių praktinių įgūdžių stoką. „Su teorinėmis žiniomis daugiau mažiau viskas tvarkoje, tačiau praktinių įgūdžių, o kartais ir motyvacijos trūksta“, – sakė ji. Vykdydama ES finansuojamą projektą LVRA atliks tyrimą, kokių kompetencijų trūksta šiame sektoriuje, ką galima gauti iš aukštųjų mokyklų, patirties apie mokslo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimą bus semiamasi Didžiojoje Britanijoje. Ketinama sukurti duomenų bazę, kur praktikos vietos ieškantys studentai galės skelbti savo duomenis.
Reikšmingą projektą pasitelkusi keliolika partnerių – mokymo įstaigų ir įmonių – įgyvendins ir asociacija „Infobalt“. Kaip pasakojo projekto vadovas Gintaras Krušinskas, absolventų praktinių įgūdžių stoka informacinių technologijų (IT) sektoriuje yra rimta problema. Kitas svarbus aspektas – būsimus IT specialistus darbdaviai ima verbuoti dar studijų metu, todėl iki šiol trūkdavo susikalbėjimo tarp mokymo įstaigų ir darbdavių, didesnio aiškumo ir garantijų stokodavo ir patys studentai. Tad „Infobalt” inicijavo projektą, kurį vykdant bus sukurtas IT studentų praktikos atlikimo modelis bei speciali studentų praktikai skirta informacinė sistema, be to, tikimasi suteikti žinių apie studentų praktikos galimybes bei poreikius ir bendrovių atstovams, ir mokymo įstaigoms. „Manau, šio projekto nauda bus tripusė: laimės ir darbdavys, ir mokymo įstaiga, ir pats studentas“, – apibendrino G.Krušinskas.
 |
