Žinomas muzikos prodiuseris ir grupių vadybininkas Lauras Lučiūnas mato ir teigiamų dalykų naujai priimtame Darbo kodekse. Pavyzdžiui, „nulio valandų“ sutartys, jo nuomone, palengvins koncertų rengėjų gyvenimą.
Per mėnesį – ne mažiau kaip aštuonias valandas
Suprasti akimirksniu
- Įteisintos „nulio valandų“ sutartys darbdaviui leis įdarbinti žmogų tada, kai reikės, ir be jokių terminų
- Koncertų rengėjai sako, kad tai padės lengviau trumpam įdarbinti jaunus žmones renginiuose
- Darbuotojų teisių gynėjai perspėja, kad pasirašę tokias sutartis neturi jokių socialinių garantijų
- „Nulio valandų“ darbo sutartys ypač išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje ir sumažino nedarbą
Naujame Darbo kodekse įrašyta, kad tokias sutartis pasirašę žmonės įsipareigos atlikti tai, ko iš jų reikalaus darbdavys, tačiau darbo laikas čia – nenumatytas. Minimali darbo trukmė – aštuonios valandos per mėnesį.
Kitaip tariant, žmogus lauks darbdavio skambučio, ir dirbs tada, kai bus iškviestas. Tiesa, statybose ir namų ūkyje tokios sutartys bus draudžiamos.
Panašu, kad pirmosios tokios sutartys įsigalios Lietuvos pramogų pasaulyje. Čia jau seniai galioja labai savotiška įforminimo tvarka. Pavyzdžiui, koncertus, festivalius aptarnaujantis personalas dažnai dirba neapmokamais savanoriais, nors iš tiesų atlygį gauna.
L.Lučiūnas sako, kad „nulio valandų“ sutartys turėtų prigyti pramogų pasaulyje.
„Visi žinome, kad koncertas – ne tik grupė ant scenos, bet ir daugiau žmonių, visa infrastruktūra. Anksčiau buvo autorinės sutartys, kurios dingo. Dabar – sudėtinga individuali veikla. Tad kiekvienas scenos varžtų sukėjas dabar yra verslininkas su krūva popierių, kuriam reikia ataskaitas rašyti. O ši Darbo kodekso naujovė viską supaprastins“, – mano L.Lučiūnas.
Galės lengviau įdarbinti studentus
Jis pateikė pavyzdį – daug jaunų žmonių dirba koncertuose ir muzikos festivaliuose. Naujasis Darbo kodeksas juos leis įdarbinti be jokių darbo valandų. „Jie uždirbs pinigų, o darbdaviui bus patogu taip viską apiforminti“, – dėstė L.Lučiūnas, dirbantis muzikos grupių vadybininku.
Todėl studentai ir kitas jaunimas dabar galės legaliai dirbti, sakė jis. O kaip yra dabar? L.Lučiūnas prasitarė, kad koncertus aptarnaujantys jaunuoliai dalinasi atlygį, kurį oficialiai gauna vienas, kartais save vadina tik savanoriais ir panašiai.
„Aš dažnai sulaukiu studentų prašymų juos įdarbinti koncertuose, bet labai sunku juos įforminti“, – prisipažino L.Lučiūnas, dar dėstantis Vilniaus dailės akademijoje ir Vilniaus universitete.
Jis pastebėjo, kad „nulio valandų“ darbo sutartys ypač populiarios Jungtinės Karalystės pramogų pasaulyje, kur koncertus aptarnaujantys žmonės dirba būtent pagal tai.
Vienas iš Darbo kodekso rengėjų – advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ advokatas Rimantas Stanevičius sako, kad „nulio valandų“ sutartys leis įsidarbinti daugiau žmonių.
„Be abejo, neterminuotos sutartys ir toliau liks pagrindine ir dominuojančia sutarčių rūšimi, tačiau sutarčių įvairovė įneš daugiau lankstumo į visą darbo rinką. Svarbiausia, kad tokios sutartys suteikia galimybes įsidarbinti ir dirbti įvairioms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, studentams, senjorams ar jaunoms mamoms, kurios nenori dirbti visą darbo dieną“, – dalijosi įžvalgomis R.Stanevičius.
Mato ir pavojų
Tačiau dirbančiųjų teisių gynėjai čia mato pavojų. Jie primena, kad pasirašę tokias sutartis žmonės yra socialiai neapdrausti, o darbdaviai Lietuvoje esą gali piktnaudžiauti – reikalauti iš pavaldinių pasirašyti tokias sutartis, nors bus dirbama ilgiau.
Profesinių sąjungų interesus ginantis advokatas Nerijus Kasiliauskas sako, kad kaip tik dabar Didžiojoje Britanijoje vyksta diskusija dėl tokių sutarčių atsisakymo, nes jų skaičius auga.
„Jos yra socialiai nesaugios, nes darbuotojai, pasirašę tokias sutartis, yra socialiai nesaugūs“, – sakė advokatas neseniai surengtoje spaudos konferencijoje.
Iš tiesų tokiose darbo sutartyse nėra nustatomas darbo laikas. Žmonės dirbs tiek valandų, kiek darbdavys tą mėnesį pasikvies. „Darbuotojai net nežinos, kiek jiems reikės dirbti. Tai pavojingiausia darbo sutarties forma“, – įsitikinusi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Todėl ji ir baiminasi, kad darbdaviai Lietuvoje gali piktnaudžiauti tuo. Panašiai yra ir dabar, kai nesąžiningi darbdaviai nurodo, jog darbuotojas dirba ne visu etatu. Mažiau nei minimalią algą gaunančių Lietuvos gyventojų šiais metais – beveik 100 tūkstančių.
Tačiau muzikos vadybininkas L.Lučiūnas sako, kad piktnaudžiaujančių visada buvo ir bus, ir tai nepriklauso nuo to, koks Kodeksas galioja.
Ypač išpopuliarėjo Didžioje Britanijoje
„Nulio valandų“ darbo sutartys nėra labai populiarios pasaulyje. Tai – savotiška naujovė darbo rinkoje. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje ši įdarbinimo rūšis yra uždrausta oficialiai. Tačiau didžiausią bumą tokios sutartys pasiekė Didžiojoje Britanijoje.
BBC paskelbė, kad per metus šalyje tokių dirbančiųjų padaugėjo nuo 104 tūkst. 2014 m. iki 801 tūkst. 2015 m. pabaigoje. Tai reiškia, kad su tokiomis sutartimis dirba 2,5 proc. visų šalies dirbančiųjų.
Britų žiniasklaida skelbia, kad taip dažniausiai įdarbinamas jaunimas, ne visą darbo dieną dirbantys žmonės, taip pat moterys. Vidutiniškai tokie žmonės dirba 26 valandas per savaitę. Tačiau ši įdarbinimo tvarka Didžiojoje Britanijoje sulaukia ir protestų.
Nacionalinės darbininkų sąjungos sekretorė Frances O'Grady sako, kad tai yra naudinga darbdaviams. „Nulio valandų“ sutartys gali būti svajonė darbdaviams, kurie siekia sumažinti išlaidas, bet košmaras darbuotojams.
„Daugybė žmonių, pasirašę tokias sutartis, negali planuoti savo ateities, reguliariai apmokėti sąskaitų ir gyventi visavertį gyvenimą“, – teigė ji. Sąjungos duomenimis, tokias sutartis pasirašę darbuotojai per savaitę vidutiniškai uždirba 188 svarus, kai kiti darbuotojai – 479.
Tačiau tokių sutarčių gynėjai teigia, kad tai padarė įtaką nedarbo sumažėjimui. Dabar nedarbas Didžiojoje Britanijoje siekia vos 5 procentus.
