Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Swedbank“ ekonomistas Martinis Kazakas: rusai dėl politinių pergalių pasiruošę paaukoti savo finansinę gerovę

Rusija – Suomija
„Scanpix“ nuotr. / Rusai dėl politinių pergalių pasiruošę paaukoti savo finansinę gerovę
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos ekonomika silpsta ir greičiausiai silps ir toliau, antradienį „Swedbank“ forume sakė banko ekonomistas Martinis Kazakas. Gyventojų perkamoji galia mažėja, tačiau dėl politinių pergalių rusai yra pasiryžę paaukoti savo finansinę gerovę.

„Sunku būtų tikėtis stipraus Rusijos augimo artimiausiu metu. Tačiau ir Rusijos bankroto tikėtis nereikėtų“, – antradienį kalbėjo Martinis Kazakas, „Swedbank“ Baltijos šalių makroekonominių tyrimų tarnybos vadovas Martinis Kazakas.

Martinis Kazakas
Martinis Kazakas

Pasak jo, Rusijos rezervų lygis yra pakankamas ir todėl valstybė gali atlaikyti nedideles sankcijas. Tačiau Rusija recesijos šiemet vis tiek neišvengs. Nedarbo lygis valstybėje jau smarkiai sumažėjo.

Finansų rinkoje supratimas yra toks, kad pinigai nesmirdi, – apie sustiprėjusį rublį sakė M.Kazakas.

„Tai reiškia, kad vis mažiau žmonių gauna naujų darbų, vis lėčiau auga atlyginimai. Dėl infliacijos žmonių galimybės leisti pinigus mažėja. Nedarbas nebemažės. Tam, kad didėtų, reikia struktūrinių reformų. O tai yra silpnoji Rusijos vieta“, – sakė ekonomistas.

Tačiau prastėjanti gyventojų finansinė situacija nereiškia, kad jie skeptiškiau žiūri į valstybės vykdomą politiką. M.Kazakas sakė, kad Rusijos žmones galima papirkti politinėmis pergalėmis.

„Rusijos ekonomikoje nėra daug optimizmo. Rusija išgyvena recesiją. Bet įdomus dalykas, kurį matėme pastaruosius mėnesius, yra tai, kad žmonės pasirengę aukoti ekonominius dalykus dėl politinių tikslų. Tai sukuria daug netikrumo. Ekonomika yra silpna, ji ir toliau bus tokia, bet žmonės atsisako ekonominių dalykų dėl politikos. Tai kelia nerimą dėl Rusijos ateities“, – sakė ekonomistas.

Tuo metu rublis, smarkiai kritęs prasidėjus krizei Ukrainoje, dabar yra stipresnes nei prieš krizę. Viena to priežasčių – Rusijos centrinio banko padidinta palūkanų norma. Be to, pasak M.Kazako, finansų rinkos turi trumpą atmintį.

Žmonės pasirengę aukoti ekonominius dalykus dėl politinių tikslų. Tai sukuria daug netikrumo, – sakė ekonomistas.

„Pastarąsias savaites matėme, kad rinkos tiki, jog konfliktas Ukrainoje neplis. Finansų rinkoje supratimas yra toks, kad pinigai nesmirdi. Tai yra gerai mūsų ekonomikoms dėl eksporto galimybių – tai nenuskriaus mūsų taip, kaip manėme anksčiau“, – sakė M.Kazakas.

Rusijos ekonomika, pasak jo, jau kitąmet vėl turėtų augti. 

„Gera žinia, kad Rusija negriūva. Tačiau pastaruoju metu neateina gerų žinių – blogoje padėtyje yra ekonomika, yra ir politinio neužtikrintumo. Santykiai tarp Rusijos ir Vakarų liks tokie, kokie yra. Yra sankcijos, jų gali būti daugiau, bet jos bus skirtos tik kai kuriems asmenims ar verslams, todėl poveikis nebus didelis. Baltijos ekonomikos pajus nedidelį Rusijos ekonomikos prastėjimo poveikį, tačiau ne recesiją“, – sakė ekonomistas.

Sunkiau Baltijos valstybėms bus tuo atveju, jeigu Rusija nugrims į gilią recesiją. Tačiau, pasak M.Kazako, šiuo metu nėra susiformavusio tokio burbulo, koks buvo 2008 metais, todėl ir krizė negali būti tokia stipri, kaip buvo tuomet.

Paveiks eksportą

Vyresnioji ekonomistė iš Latvijos Lija Strašuna pasakojo, kad Baltijos valstybes situacija Rusijoje gali paveikti keturiais kanalais: per prekybą, investicijas, pasitikėjimą ir nerezidentų indėlius.

Rusiją keliauja ne lietuviški pomidorai. Tai greičiausiai yra ispaniški pomidorai. Tai reiškia, kad nukentės ne Lietuvos, Estijos ar Latvijos gamintojai, bet paslaugų, transportavimo sektorius, – sakė L.Strašuna.

Rusija yra svarbus Baltijos valstybių eksporto partneris, tačiau ne pats svarbiausias. Estijoje eksportas į Rusiją sudaro 11 proc. viso eksporto, Latvijoje – 12 proc., o Lietuvoje – 20 proc. Estijai svarbesnės eksporto partnerės yra Švedija ir Suomija, Latvijai – Lietuva ir Estija.

Eksportas iš Baltijos valstybių į Rusiją kris, tačiau eksportas į kitas valstybes kompensuos nuosmukį. L.Strašuna sakė, kad Baltijos valstybių eksportas į Rusiją sudaro apie 15–20 proc. Tačiau didžioji dalis yra reeksportuojama produkcija.

Pagrindiniai Baltijos valstybių užsienio prekybos partneriai
Pagrindiniai Baltijos valstybių užsienio prekybos partneriai

Pavyzdžiui, pavyzdžiui, Lietuvos daržovių eksportas į Rusiją sudaro 40 proc. viso daržovių eksporto. Tačiau tik maža dalis tų daržovių yra lietuviška.

Lija Strašuna
Lija Strašuna

„Į Rusiją keliauja ne lietuviški pomidorai. Tai greičiausiai yra ispaniški pomidorai. Tai reiškia, kad nukentės ne Lietuvos, Estijos ar Latvijos gamintojai, bet paslaugų, transportavimo sektorius“, – sakė L.Strašuna.

Sparčiausiai šiemet, banko ekonomistų teigimu, turėtų augti Lietuvos ekonomika. Prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,3 proc. Tuo metu Latvijos ūkis turėtų augti 3 proc., o Estijos – 1,8 proc.

Baltijos valstybių BVP augimo prognozės
Baltijos valstybių BVP augimo prognozės
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką