Vyriausybė užsimojo dar kartą – iki 2 proc. – sumažinti į antros pakopos pensijos fondus pervedamą „Sodros“ įmoką. Pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad tokių skubiai priimamų sprendimų neigiamas pasekmes pirmiausia pajus gyventojai, mat kiekvienas būsimas pensininkas praras iš viso po beveik 1810 litų dar prieš investicijas.
„Tai ne valstybės išlaidų mažinimas, o pinigų jos reikmėms paėmimas iš žmonių, kuriems jie teisėtai priklauso. Po tokių sprendimų šalyje bus sunku vykdyti bet kokias reformas, nes žmonės turės realų pagrindą netikėti gerais valstybės ketinimais“, – teigė Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.
Ekspertų skaičiavimais, 844 mln. litų, kuriuos Vyriausybė ketina pasisavinti, net ir taikant 7 proc. atsargų investavimo metinį pelningumą, per 10 metų pensininkų sąskaitose padvigubėtų iki 1,6 mlrd. litų, po 20 metų – išaugtų keturis kartus, iki 3,3 mlrd. litų, po 30 metų – iki 6,4 mlrd. litų, o po 40 metų – net iki 12,6 mlrd. litų. Prognozuojama, kad dėl šių praradimų būsimų pensininkų papildomai kaupiama pensija sumažės apie 17-20 procentų.
Anot jo, ši problema užkraunama tik ant tų 71 proc. dirbančių žmonių, kurie dalyvauja privačioje pensijų kaupimo sistemoje.
Nepaiso susitarimų
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas priminė, kad pensijų fondų sistema kurta su Vyriausybės palaiminimu, siekiant pasiruošti sunkėsiančiai „Sodros“ padėčiai. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensininkų skaičius gerokai padidės, palyginti su dirbančiaisiais, tad dalyvavimas pensijų kaupimo fonde bent iš dalies palengvintų „Sodros“ naštą. Jis pažymėjo, kad mažindama „Sodros“ įmokas į pensijų fondus valdžia pažeidžia susitarimą su žmonėmis.
„Ragindama dalyvauti pensijų kaupimo fondo sistemoje valstybė žadėjo būsimiems pensininkams pervesti 5,5 proc. apdraustojo įmokų „Sodrai“. Tačiau šįmet jau antrą kartą norima sumažinti minėtas įmokas. Dabar valstybė pažeidžia susitarimą su gyventojais, nusprendusiais prisiimti asmeninę atsakomybę už savo būsimą pensiją, ir nepaklausė, ar jie su tokiu sprendimu sutinka“, – sakė A.Bakšinskas.
Anot jo, ši problema užkraunama tik ant tų 71 proc. dirbančių žmonių, kurie dalyvauja privačioje pensijų kaupimo sistemoje.
„Tokie sprendimai rodo, kad kai kurių socialinių grupių interesai iškeliami aukščiau likusiųjų“, – pabrėžė A.Bakšinskas.
Ateitis neaiški
„Aviva Lietuvos“ generalinė direktorė Asta Ungulaitienė tikino, kad kas porą mėnesių sulaukiant tokių įmokų mažinimų, griaunama ne tik gyventojų pasitikėjimo investavimu sistema, bet ir patiems fondams sudėtinga planuoti veiklą. „Manau, Vyriausybė turėtų jausti didesnę atsakomybę priimdama tokius sprendimus – staigiai ir netikėtai, su bandymais juos priimti atgaline data“, – kalbėjo ji.
Kaip žinoma, pensijų fondai laikosi iš „Sodros“ įmokų ir valdytojai tikina, kad kol kas fondai veikia stabiliai, tačiau akivaizdu, jog toks įmokų sumažėjimas gerokai smogs ir jų veiklai. Pensijų fondų valdytojų teigimu, sistemos sukūrimas atsiėjo per 60 mln. litų, tad jiems reikės ne tik susigrąžinti investicijas, bet ir mokėti darbuotojams atlyginimus už patalpų nuomą ir pan. Be to, neatmetama galimybė, kad Vyriausybė pasuks Estijos pavyzdžiu ir apskritai sustabdys „Sodros“ įmokas keleriems metams arba leis gyventojams sugrįžti į „Sodros“ sistemą. Mat šiuo metu su fondais pasirašę sutartis gyventojai turi teisę tik pakeisti fondą, tačiau neturi teisės nutraukti sutarties.
Kaip jau anksčiau rašė LŽ, šiuo metu savanoriškai kaupiančių pensiją gyventojų pinigai tirpsta kaip sniegas. Žmonės praranda ne tik investuodami uždirbtus pinigus, bet ir „Sodros“ anksčiau garantuotas įmokas, šiuo metu sumažintas iki 3 procentų.
