Švelniu klimatu, vaizdinga pakrante viliojantis Krymas nuo seno traukė poilsiautojus. Kaip rodo oficialūs duomenys, maždaug 70 tūkst. iš 2 mln. Krymo gyventojų dirba turizmo objektuose, o daugiau negu pusė iš turizmo pelnosi privačiai, daugiausia – nuomodami patalpas. Kasmet Krymas sulaukdavo mažiausiai 6 mln. poilsiautojų, bet daugiau negu pusė jų atvykdavo iš Ukrainos, nuo kurios Krymas atsiskyrė, ir tik ketvirtadalis iš Rusijos, prie kurios nutarė jungtis.
Nežinau, kaip jis prisitaikys, nes jis dirba daugiausia turistams iš Ukrainos, – pastebi I. Kotliaras.
Daug poilsio kelialapių būdavo perkami už Ukrainos valdiškas lėšas, bet nuo balandžio pirmosios jų visai nelieka. Krymo turizmo ministro pavaduotojas Igoris Kotliaras sako, kad labiausiai nukentės privatusis sektorius, kuriam tenka nemaža turizmo dalis. „Nežinau, kaip jis prisitaikys, nes jis dirba daugiausia turistams iš Ukrainos“, – pastebi I. Kotliaras.
Krymui kyla transporto problemų, nes dauguma turistų atvyksta geležinkeliu per sąsmauką, traukiniai tebevažiuoja, bet turistų laukia kliūtis – ginčytinas pasienis. Lėktuvai neskrenda nei iš Kijevo, nei iš Turkijos. Turkijos oro linijos aiškina patyrusios nuostolių, nes tenka atlyginti nuostolius, mokėti už nakvynę vėluojančių ar įstrigusių lėktuvų keleiviams. Iš Stambulo į Simferopolį skraidžiusių Turkijos lėktuvų reisai atšaukti iki balandžio 15-osios, bet padėtis, atrodo, nesikeis ir vėliau.
Krymo viešbučiai taip pat jau skaičiuoja nuostolius. Vieno viešbučio direktorius Michailas Byčenkovas sako, kad maždaug mėnesį nesulaukė nė vieno skambučio. Tačiau jis tikisi, kad, sezonui įsibėgėjus, pavyks atsigauti.
Kryme dabar maždaug 800 oficialiai registruotų poilsiaviečių, sanatorijų, viešbučių, dalį jų nacionalizavo vietinė Krymo valdžia.
