Juo remiantis už nelegalų darbą bus baudžiami ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai, rašo „Verslo žinios“.
„Darbdavių siūlymu už nelegalų darbą bus baudžiami ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai: pirmąkart – 500 litų, antrąkart – 1 tūkst. litų suma. Nuo baudų bus atleisti tik tie, kurie pranešė apie nelegalaus darbo atvejį“, – apie naujausius pakeitimus informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovas Viktoras Majauskas.
Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektas, pasak jo, dar šiek tiek tobulinamas, bet netrukus pasieks Vyriausybę.
Įstatyme anksčiau buvo siūloma numatyti, kad būtų baudžiami tik darbdaviai (už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį tektų sumokėti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų, o pakartotinai nusižengus – nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų bei įsipareigoti išmokėti nelegaliai įdarbintam asmeniui ne mažiau kaip 3 mėnesių minimalią mėnesinę algą).
„Neabejoju, kad vėliau nuostatos griežlės, o baudos didės“, – įsitikinęs V.Majauskas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nelegalaus darbo mastą galima suskaičiuoti palyginus valstybinį, kuriame nėra atlyginimų vokeliuose, ir privatų sektorių.
„Nors pridėtinė vertė privačiame sektoriuje sukuriama didesnė, atlyginimas mokamas mažesnis. Vadinasi, skirtumas, kuris sudaro 576 litus per mėnesį vienam darbuotojui, už sukurtą pridėtinę vertę sumokamas vokelyje“, – sakė N.Mačiulis.
Dienraštis rašo, kad bankininkai, žvelgdami iš savo interesų pusės, siūlo riboti ir grynųjų pinigų cirkuliavimą. Tačiau verslininkai abejoja, kad vien represinėmis priemonėmis, nemažinant mokesčių naštos, pavyks išnaikinti nelegalų darbą.
Kitos šalys neoficialios ekonomikos problemą bando spręsti mažindamos mokesčių naštą, didindamos baudas už nelegalų darbą ir ribodamos grynųjų pinigų naudojimą.
„Lietuvoje pinigų kiekis apyvartoje nesumažėjo tiek, kiek sumažėjo BVP. Vadinasi, dalis ekonomikos pasitraukė į šešėlį ir operuoja grynaisiais pinigais“, – pastebėjo N.Mačiulis.
