Trečiadienį ūkio ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos investicijų fondo (EIF) vadovu Richardu Pelly. Jis pažadėjo, kad 579 mln. eurų, t. y. maždaug 2 mlrd. litų, fondo parama Lietuvą greičiausiai pasieks rugsėjį. D.Kreivio manymu, iki to laiko turėtų būti pasirašytos sutartys su trimis didžiaisiais šalies bankais, o tada pinigai esą iš karto bus prieinami verslininkams.
Planuojama, kad EIF trims neįvardijamiems bankams suteiks 410 mln. litų vertės paskolas. Prie jų bankai turės pridėti dar tiek pat savo lėšų ir 820 mln. litų paskolinti verslui. Dėl papildomų 300 mln. litų paskolų tariamasi dar su dviem bankais, tačiau derybų pabaiga kol kas neaiški.
Numatyta, kad mažos ir vidutinės įmonės gaus iki 1,5 mln. litų kreditus investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.
Nauda priklausys nuo bankų sąlygų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nuomone, paramos efektyvumas smulkiajam verslui priklausys nuo to, kokias sąlygas iškels tą paramą dalysiantys bankai. Jis LŽ pasakojo, kad kovo mėnesį, kai buvo teikiama 20 mln. parama ir iš valstybės finansuota 80 proc. paskolos sumos, bankai reikalavo neadekvačių užtikrinimo priemonių, nors jų kredituojama suma sudarė tik 20 procentų.
Numatyta, kad mažos ir vidutinės įmonės gaus iki 1,5 mln. litų kreditus investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.
„Pavyzdžiui, uždarajai akcinei bendrovei imant minėtą kreditą bankai reikalavo, kad akcininkai laiduotų savo visu asmeniniu turtu, nors tai nelogiška. Dar prieš išduodant kreditą iš struktūrinių fondų lėšų mes pradėjome šnekėti apie substitucijos efektą. Rezultatas – taip ir atsitiko su pirmuoju paramos paketu", – dėstė jis.
S.Besagirskas aiškino, kad bankai nepasiryžę prisiimti daugiau rizikos, net kai dalį jos prisiima valstybė. „Bankai yra numatę, ką kredituos. Tik jie teikia kreditus ne iš savo, o iš valstybės pinigų. Tai reiškia dalinę substituciją. Pavyzdžiui, bankai apskritai per metus yra nusprendę suteikti paskolas, tarkim, 10 įmonių, o gavę struktūrinių fondų lėšų kredituos jų 12. Bet iš tų 10 numatytų įmonių tik 5 suteiks kreditus iš lėšų, kurias davė valstybė. Vadinasi, gavę struktūrinę paramą bankai papildomai finansuos 2 įmones. Jie rinką mato rizikingą, todėl pinigus linkę pasilaikyti arba išsiųsti pagrindiniams bankams", – konstatavo S.Besagirskas.
Nesulaukusios pagalbos įmonės žlugo
Smulkieji verslininkai jau anksčiau yra minėję, jog struktūrinių fondų parama nuolat vilkinama, ir tai daugeliui jų kainuoja išlikimą. Verslininkai nuolat pabrėžia, kad didžiausia problema jiems – apyvartinių lėšų trūkumas, o bankai esą neskolina. S.Besagirskas teigia, jog valdžia, pažadėjusi smulkiajam verslui paramą, turėjo ją suteikti laiku.
„Verslininkams paramos vėlavimas reiškia būtinybę keisti planus, ypač kai kyla mokesčiai ir verslas nebeturi pinigų nei investicijoms, nei apyvartinėms lėšoms. Valstybė žadėjo padėti „pagalvę", kad verslininkai lengviau išgyventų krizę, tačiau ją iš panosės patraukė. Per tą vėlavimo laikotarpį ne viena įmonė galėjo bankrutuoti, iš darbo atleisti dar kelis tūkstančius darbuotojų, taip pat mažiau sumokėti mokesčių ir t. t.", – vardijo pasekmes jis.
Ūkio ministras D.Kreivys teisinasi, neva dėl vėlavimų kaltas EIF, nes įgyvendinant naują programą iškilo daug techninių kliūčių, biurokratinių procesų. Ministras užtikrino, jog sutarė su EIF, kad bent jau pirmųjų 820 mln. litų smulkieji verslininkai turėtų sulaukti rugsėjo mėnesį.
