Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), kurios misija – prisidėti užtikrinant skaidrų ir ekonomiškai pagrįstą ES struktūrinės paramos paskirstymą bei užtikrinti efektyvų projektų administravimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą, direktorė Diana Vilytė teigia, kad pažeidimai Viešųjų pirkimų sektoriuje sudaro apie 80 proc. visų agentūros nustatytų pažeidimų įgyvendinamuose projektuose. Čia baudų dažniausiai sulaukia procedūrinių pažeidimų padarę projektų vykdytojai, nors būtų žymiai svarbiau užčiupti stambesnius pažeidėjus.
Stambesnių pažeidėjų nesučiumpa
„Baudžiame už menkesnius pažeidimus, o „stambios žuvys“ – karteliniai susitarimai, kur procedūriškai viskas pateikiama teisingai – praplaukia neliečiamos. Čia yra pažeidžiama būna mūsų valstybė “, – sakė D.Vilytė.
Pašnekovė įvardino vyraujančią tendenciją, kai dėl didelės vertės projekto įgyvendinimo varžosi vos keli paslaugų tiekėjai. Negi Lietuvoje neatsiranda konkurentų?
„Esame pastebėję tendencijų, kai regionai yra kontroliuojami – viešųjų pirkimų konkursą pasiekia 3 statybinių kompanijų pasiūlymai. Akivaizdu, kad paslaugų tiekėjai susitaria tarpusavyje. Tai yra baisu“, – vertina LVPA direktorė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Robertas Dargio nuomone, viešųjų pirkimų sistemos dar nepalietė tvarkdarių rankos. Laidos svečias dalijosi savo patirtimi vadovaujant vienai didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių, kuomet šia sistema domėjosi žymiai labiau.
Aiškių atsakymų gali ir nesulaukti
Tendencijoms įžvelgti užtektų peržiūrėti 5-7 konkursus. Jose yra labai daug problemų: kompetencijos stoka, tikslingai parinkti pirkimai, sutartas išankstinis dalyvavimas. Tada išryškės visa sistema – kas organizuoja tokius konkursus, – kalbėjo R.Dargis.
„Konkursą statybos objektui statyti, kurio preliminari vertė yra 80 mln., laimi bendrovė, pasiūliusi mažesnę kainą – 20 mln. mažiau, nors mums akivaizdu, kad už tiek pastatyti neįmanoma – medžiagoms, mechanizmams, nepakaktų, darbininkai dalį darbų turėtų nudirbti už dyką“, – kalbėjo R.Dargis. Jo žiniomis, galutinė šio objekto kaina išaugo iki 112 mln. Verslininkas apie gerokai planuotas sąnaudas viršytą projektą informavo tuometį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą, tačiau iš pastarojo sulaukė aiškaus atsakymo: jiems neįdomu, nes tai aikintis, neva, yra ne šios tarnybos darbas.
LPK prezidento manymu, valstybė be didelių problemų galėtų sutaupyti bent 10 proc. lėšų, jei būtų imtąsi tirti viešųjų pirkimų sektorių: „Tendencijoms įžvelgti užtektų peržiūrėti 5-7 konkursus. Jose yra labai daug problemų: kompetencijos stoka, tikslingai parinkti pirkimai, sutartas išankstinis dalyvavimas. Tada išryškės visa sistema – kas organizuoja tokius konkursus.“
R.Dargis prisiminė atvejį, kai jo vadovaujama kompanija laimėjo ligoninės remonto konkursą, tačiau projekto įgyvendinti negalėjo. „Vyr. gydytojas nutraukė konkursą, nes laimėjo „ne ta“ bendrovė. Ko gero, jam geriau apskritai atsisakyti finansavimo, jei šioje sistemoje negaus savosios dalies“, – pasakoja R.Dargis. Pašnekovas kėlė klausimą, ar, šios problemos, be vieno kito žmogaus, ieškančio teisingumo, Lietuvoje kam nors yra įdomios. Pasak jo, tam neskiriamas valstybės dėmesys, sistema nėra aiški.
Panašiai ir kitose šalyse
„Tokios tedencijos gajos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos, ypač postsovietinėse valstybėse“, – sakė R.Dargis, tačiau pabrėžė, kad šiuo neišskirtinumu savęs raminti jokiu būdu negalime.
„Šiandien nesutirštinti spalvų šia tema būtų neetiška. Manyčiau, kad tai didelės mūsų šalies valdymo spragos – nesustyguotas atsakingų institucijų darbas. Aiškinantis nusikaltimus viešųjų pirkimų sektoriuje, turėtų būti palaikomas glaudus kontaktas su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Tačiau jokių veiksmų nesiimama“, – konstatuoja Socialinių mokslų daktaras, buvęs STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas. Jo teigimu, svarbiausias šiose procesuose, nepaisant priimamų įstatymų, taisyklių, išlieka žmogiškasis faktorius.
Vyr. gydytojas nutraukė konkursą, nes laimėjo „ne ta“ bendrovė. Ko gero, jam geriau apskritai atsisakyti finansavimo, jei šioje sistemoje negaus savosios dalies“, – pasakoja R.Dargis.
„Seimas, Vyriausybė ir kitos institucijos sutelkė dėmesį į popierinę korupcijos prevenciją: jeigu raštelis parašytas, priemonė įgyvendinta, padėtas „paukščiukas“ – manoma, kad viskas yra gerai. O iš tiesų reikia kontroliuoti įdarbinamus asmenis, priimti tarnautojų elgesio kodeksą“, – teigė K.Zaborskas.
K.Zaborsko vertinimu, Lietuvoje ignoruojama daugelis Jungtinių tautų rekomendacijų kovai su korupcija, o Nacionalinės kovos su korupcija programoje surašyta daug „popierinių“ punktų, kurie vykdomi tik iš dalies arba apskritai nefunkcionuoja.
Savo ruožtu, R.Dargis pateikė pavyzdį iš paskutinių Seimo rinkimų nakties. Anot pašnekovo, visuomenės akivaizdoje vyko ministerijų grobio dalybos: „Politikai, sudarinėję koalicinę vyriausybę, visiškai atvirai dalinosi ministerijas pagal teikiamus pinigų srautus. Jeigu valdžia geba visuomenės akivaizdoje taip elgtis, o žmonės niekaip nereaguoja, parodomas mūsų šalies išsivystymo lygis. Vakarų demokratijos valstybėse tai būtų neįmanoma.“
R.Dargis išreiškė požiūrį, esą, Lietuvos gyventojai tebėra komunistinės visuomenės mąstymo įkaitai. „Valdžia nori vadovauti viskam, o žmones, pasiryžusius kovoti už savo valstybės kaitą, sistema išmetinėja lauk. Kol mes patys nesubręsime, reikalaudami atsakomybės iš politikų – niekas nepajudės“, – prognozavo pramonininkų konfederacijos prezidentas.
R.Dargio manymu, Lietuva pasikeis, jei ateinanti jaunoji karta priims Vakarų šalių vertybinį pagrindą.
Politinė sistema turi būti atsieta nuo ES lėšų
Užuot galvojus, kaip įgyvendinti projektą, ieškoma užtarėjų politikų tarpe. Kol politinė sistema nebus atsieta nuo europinių lėšų, turėsime Lietuvoje ilgalaikę bėdą, – sakė D.Vilytė.
D.Vilytė, paklausta apie atvejus, kai konkursą laimėjusio projekto lėšos būna įsisavinamos, tačiau projektas neįgyvendinamas, sakė, kad taip nutinka, kai įmonės nepasiekia įsipareigotų įvykdyti rodiklų. Priežastis – trumpalaikės strategijos – vienintelis projektų rengėjų tikslas yra gauti paramą. Projektų įgyvendinti nepajėgiantys verslininkai problemų sprendimų ieško politikų užantyje: „Užuot galvojus, kaip įgyvendinti projektą, ieškoma užtarėjų politikų tarpe. Kol politinė sistema nebus atsieta nuo europinių lėšų, turėsime Lietuvoje ilgalaikę bėdą.“
Pašnekovės teigimu, ES skiriama parama yra administruojama kur kas griežčiau, negu nacionalinio biudžeto skiriami pinigai. „Padėtis Lietuvoje pagerės, kai nacionalinio biudžeto pinigai bus administruojami taip pat, kaip europiniai. Dabar kai kurios savivaldybės vis dar nemoka dirbti atskaitingai, skaidriai, todėl pažeidimų yra daug“, – padėtį apibūdino LVPA direktorė.
Tęsdamas mintį apie mūsų visuomenės reakcijas į atgarsio nesulaukiančius procesus, R.Dargis paminėjo Valstybės kontrolės kadaise atliktą auditą: „Rašant programas, nurodomos konkrečios priemonės tikslams įgyvendinti, tam pinigai ir būna skiriami. Valstybės kontrolė atlikto programinio valdymo auditą. Iš 223 paleistų programų nė viena nepasiekė tikslo, nors valstybė tam išleido beveik 7 mlrd. Lt. Kokia buvo reakcija? Jokios.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas įvardino priežastį, trukdančią visuomenės brandai: „Vidutinis mokytojų amžius yra 50 metų ir daugiau. Kada jie buvo paruošti? Sovietinėje sistemoje. Apie verslumą jie ką nors supranta? Nieko. Tokie mokytojai neturi bazinių žinių apie rinkos ekonomiką. Vaikams nėra skiepijamas kūrybiškumas – nuostata, kad esi išskirtinis, o pasitikėdamas savimi, gali daug ką pasiekti. Tik tokie žmonės gali keisti pasaulį.“
„Laisvoji banga“ laidą galite išgirsti čia.
