Vilnių kamuoja likvidumo problema. Esame patiniame defolte. Nesugebame subalansuoti pajamų ir išlaidų. Sąskaitoje yra minus 26 milijonai.
„Vilnių kamuoja likvidumo problema. Esame patiniame defolte. Nesugebame subalansuoti pajamų ir išlaidų. Sąskaitoje yra minus 26 milijonai“, – sakė V.Klimantavičius.
Pasak jo, situaciją komplikuoja tai, kad sostinei nebeskolina jokie bankai: „Kreipėmės į Finansų ministeriją paskolos, nes nė vienas bankas nesuteikia nei lito paskolos. Jų motyvas – kol nebus subalansuotos pajamos ir išlaidos, bankai neskolins. Dėl to atsirado dar 100 mln. litų skylė biudžete, kurios mes padengti negalime.“
V.Klimantavičius skundėsi, kad tokia situacija susidarė dėl sisteminių Vyriausybės ir Seimo klaidų. „Tai bus pirmas defoltinis sostinės atvejis Europoje. Šalis, kuri planuoja miesto pajamas, priveda jį iki tokios situacijos“, – skundėsi administracijos direktorius.
Jis patikino, kad sostinėje pastaruoju metu sustabdyti visi investiciniai projektai. „Šalyje renovuota 70 proc. mokyklų, o Vilniuje tik 28 mokyklos“, – sakė V.Klimantavičius.
Prie šių metų Vilniaus biudžeto pridėta 115 mln. litų vien skoloms padengti. Tikrai yra skirta nemažai lėšų, bet ar jos nukreipiamos skolų mažinimui – kitas klausimas, – teigė E.Žilevičius.
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius sakė, kad nebėra ko slapstytis ir bijoti žodžio „bankrotas“. Jis siūlė valstybei prisiimti dalį visų savivaldybių skolų. Pasak jo, „tada gyvenimas pajudėtų“.
Viena iš Vilniaus bankroto priežasčių įvardintas ir lengvatinių keleivių vežimas visuomeniniu transportu. Finansų viceministras Edmundas Žilevičius teigė, kad savivaldybės pačios nustato visuomeninio transporto bilieto kainą.
Pasak jo, prie šių metų Vilniaus biudžeto pridėta 115 mln. litų vien skoloms padengti. Per dvejus metus bus skirta maždaug 250 milijonų litų valstybės lėšų, skirtų tik skoloms dengti.
Vilnius per pastaruosius trejus metus surinko daugiau pajamų, nei buvo planuota, tačiau skolų grąžinti nesugeba. „Tikrai yra skirta nemažai lėšų, bet ar jos nukreipiamos skolų mažinimui – kitas klausimas“, – sakė E.Žilevičius.
Valstybės kontrolės atstovė teigė, kad vienintelei Vilniaus savivaldybei Lietuvoje pareikšta pretenzijų dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Taip neparodoma reali Vilniaus finansinė padėtis.
2012 m. buvo padidintas skolinimosi limitas Vilniaus savivaldybei ir paskolos ėmė viršyti pajamas. Šiuo metu procesas dar paspartėjo, o pradelstų įsipareigojimų kiekis auga. 2013 m. Vilniaus pajamos dėl pakeistų įstatymų padidėjo 47 mln. litų, tačiau, nepaisant to, didėjo ir skolos.
Gelbėjimo ratas – dar didinti Vilniui tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalįFinansų viceministras E.Žilevičius pranešė, kad sprendžiant Vilniaus skolų problemą, gali tekti vėl didinti gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią savivaldybei. „Vėl reikės svarstyti dėl GPM didinimo“, – sakė E.Žilevičius.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas siūlo parengti pataisas dėl kitokios GPM mokėjimo į savivaldybių biudžetus tvarkos, nes dabartinė labiausiai netenkina Vilniaus. Dabar mokestis mokamas pagal gyvenamąją, o ne darbo vietą.Vilniaus miestui skiriama GPM dalis nuo šių metų padidinta 6 procentiniais punktais – iki 48 proc.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, pajamų dalis, tenkanti vienam miesto gyventojui, užpernai siekė 1865 litus, Kauno – 2045, Rygos – 3029, o Talino – 3270 litų.
