Nekrizinių metų nebūna
Pasak Kupiškio rajono ūkininko Zigmo Aleksandravičiaus, beveik kasmet tai lietaus būna per daug, tai šalčio ar saulės. „Mūsų beveik 2 tūkst. hektarų augalininkystės ūkio rezultatai neblogi, derliais irgi esame patenkinti. Bet negalime laiku atsiskaityti su tiekėjais, nes labai menkos grūdų supirkimo kainos“, – LŽ kalbėjo Z.Aleksandravičius.
Ūkininkas neslėpė, kad per javapjūtę pavyko parduoti tik rapsų derlių, o kviečiai – vis dar aruoduose. Mat tikėjosi, kad žiemą bei pavasarį jų kainos nors kiek šoktelės, bet atsitiko priešingai – jos krito. „Tiesiai nuo kombaino už toną aukščiausios klasės kviečių supirkėjai siūlė po 460 litų, o dabar – beveik šimtu litų mažiau. Niekam nereikia aukštos klasės maistinių kviečių, nors jau išmokome juos auginti, turime technikos, įvaldėme auginimo technologijas, atsivežėme tinkamų veislių. Dar keisčiau, kad mes manome, jog tų pigių grūdų reikia Afrikos šalių žmonėms. Tačiau iš tikrųjų jie sunaudojami Lietuvoje. Esu pašiurpęs. Kepėjai, matyt, prideda daug chemijos – baliklių ir kitokių priemonių, kad dirbtinai būtų pagerinta pigių miltų kokybė“, – stebėjosi Kupiškio rajono ūkininkas. Jis savo ūkio sandėliuose turi sukaupęs apie 5 tūkst. tonų aukščiausios klasės maistinių grūdų ir laukia palankesnių žemdirbiui kainų.
Neliko krizės nepaliesta ir viena stambiausių ir perspektyviausių Suvalkijoje Laimutės Stonkuvienės agroserviso įmonė (Šakių r.). Jos valdytojas Aleksandras Stonkus LŽ minėjo, jog dėl šalį užklupusio ekonominio nuosmukio jų įmonė turėjo sumažinti darbuotojų, o likusiems sutrumpinti darbo savaitę.
„Susigrąžinti į žemę įdėtus pinigus nėra paprasta, – kalbėjo A.Stonkus. – Tiek grūdų, tiek ir kitos žemės ūkio produkcijos kainos 2–3 kartus mažesnės, nei buvo prieš keletą metų, ir daugelyje ūkių savikaina jau yra didesnė nei pajamos. Grūdai prieš kurį laiką kainavo net iki 800 litų už toną, dabar liko tik 250–350 litų. Nors įmonės gamybiniai rezultatai neblogi, prognozuojame, kad metų pabaigoje turėsime maždaug 15 proc. metinį balansinį nuostolį. Tai atsitiko pirmą kartą per 16 metų.“
A.Stonkaus nuomone, balansinius, bet ne realiuosius nuostolius šiemet gali patirti daugelis šalies ūkininkų. Tik ne visi skaičiuoja balansus. Kiti apsiskaičiuoja tik gautas pajamas ir išlaidas, o savo įdėto darbo nevertina. „Lietuvoje žmogus mano, kad svarbiausia – turėti darbą, bet nesuvokia, jog tas darbas neturi būti nuostolingas. Žmogus dirba už dyką visuomenei, tik tam, kad turėtų darbo. Tai tarsi šiuolaikiniai gulagai“, – sako A.Stonkus.
Padeda išmokos
A.Stonkaus teigimu, jei ne tiesioginės išmokos žemdirbiams, jų įmonės balansiniai nuostoliai šiemet būtų kur kas didesni – net apie 25 procentus.
„Kalbos, kad žemdirbius maitina išmokos, yra gryna nesąmonė. Tai yra kompensacija už negautas pajamas bei savotiška kompensacija miesto žmonėms, kad nekiltų maisto produktų kainos. Juk už kilogramą pieno mokama 40–50 centų, o pardavinėjamas jis po 2,5 lito. Ir dar nugriebtas. Panašiai ir su maistiniais grūdais. Jei šiandien nebūtų tiesioginių išmokų, Seimas jau būtų seniai “buldozeriu„ nuneštas. Pažiūrėkime, kas vyksta kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse“, – mąstė šakietis ūkininkas, neslėpdamas susirūpinimo kitais metais, kai žemdirbiai gaus tik tą dalį tiesioginių išmokų, kurią skiria ES, nes Lietuvos biudžete tam pinigų neliko.
A.Stonkaus teigimu, jei ne tiesioginės išmokos žemdirbiams, jų įmonės balansiniai nuostoliai šiemet būtų kur kas didesni – net apie 25 procentus.
Jam pritarė ir kupiškėnas Z.Aleksandravičius. Pasak jo, kaime gyvendamas žmogus negali atsigulti po obelimi, žiūrėti į dangų ir laukti, kol obuolys nukris ant nosies. „Turime žemės ne tiek jau mažai, samdome 15 žmonių, nemažai investuota į pastatus, žemės ūkio techniką, todėl reikia ieškoti variantų, kaip išgyventi“, – sakė jis.
Ratus ruošia žiemą
LŽ kalbinti ūkininkai neslėpė, kad jie jau dabar ruošiasi kitų metų darbams. Mat ruduo bei žiema tam – pats tinkamiausias metas. Ypač apsirūpinti nepigiai kainuojančiomis trąšomis bei įvairiais chemikalais.
„Mes jau nusipirkome kitiems metams 600 tonų trąšų. Savo sandėliuose jas laikėme jau nuo seniau, bet pirkimo sutartį sudarėme tik prieš savaitę, kai mums buvo palankiausias metas“, – pasakojo Z.Aleksandravičius, neslėpdamas, kad taip pavyko susitarti tik su vienu tiekėju – UAB „Agrochema“. Per metus jis ūkyje sunaudoja apie pusantro tūkstančio tonų trąšų. Jas visas perka tik iš vienos bendrovės. Ne tik trąšas, bet ir įvairią žemės ūkyje naudojamą chemiją, sėklas. „Kiek naujam darbų sezonui dar pirksime trąšų bei pesticidų, kol kas nesame susiskaičiavę. Kaip tik dabar analizuojame galimas supirkimo kainas ir bandysime susiskaičiuoti, kiek galime išlaidauti, kad būsimas derlius nebūtų nuostolingas“, – sakė ūkininkas.
Kretingos rajono ūkininkas Bronius Milius LŽ teigė suradęs būdą, kaip išvengti labai didelių skaičiavimų ir mąstymų. Visas trąšas, o ūkyje naudoja tik skystąsias „Lyderis“, bei pesticidus ir net degalus jis perkąs iš vieno ir to paties tiekėjo. Jam parduodąs ir didžiąją dalį grūdų. „Iš vieno tiekėjo pirkti yra patogiau, nes yra galimybės sudaryti išankstines sutartis bei vėliau už prekes atsiskaityti žemės ūkio produkcija. Šią vasarą grūdus taip pat pardaviau tiesiai iš laukų. Ir nesigailiu“, – atviravo ūkininkas.
Tai, jog pirkti trąšas tiesiogiai iš gamintojo yra kur kas naudingiau, aiškino ir A.Stonkus. Anot jo, taip elgdamasi įmonė per dešimtmetį sutaupė daugiau kaip du milijonus litų.
Panašios nuomonės sakė esąs ir Ukmergės rajono ūkininkas Zenonas Vaičiulis. Pasak jo, skolon kai kada tenka pirkti ne tik trąšas, chemijos priemones, bet net ir dyzelinius degalus. „Neįmanoma visą laiką turėti pinigų, ypač vasarą. Pinigai žemdirbiui ateina rudenį, o didžiausios išlaidos būna kaip tik vasarą“, – kalbėjo beveik 600 hektarų dydžio augalininkystės ūkio savininkas iš Ukmergės rajono.
Nori daugiau dėmesio
Ne vienas Lietuvos ūkininkas sakė pasigendąs dar glaudesnio bendradarbiavimo su trąšų, pesticidų bei kitokių žemės ūkio reikmenų tiekėjais. Z.Vaičiulio nuomone, būtų gerai, kad žemdirbiai gautų kaip galima operatyvesnę informaciją apie besikeičiančias grūdų supirkimo, trąšų ar kitokių žemės ūkyje naudojamų prekių pardavimo kainas. „Dabar tenka dažnai skambinėti telefonu ir klausinėti. O juk būtų galima tokią informaciją skelbti internete ar ją nuolatiniams klientams išsiuntinėti elektroniniu paštu. Būtų ir patogiau, ir greičiau“, – teigė Ukmergės rajono ūkininkas.
B.Miliaus iš Kretingos rajono įsitikinimu, labai gerai, kad trąšų gamintojų atstovai atvažiuoja į ūkius ir padeda konkrečiais patarimais – atlieka dirvožemio tyrimus, sudaro tręšimo planą. „Pats esu agronomas, žinių ir patarimų per daug nebūna. O ir laiko pačiam tuo rūpintis neužtektų“, – kalbėjo jis. Tuo tarpu kupiškėnas Z.Aleksandravičius pasigenda platesnių ir išsamesnių konsultantų paslaugų – galėtų dar smulkmeniškiau aiškinti, kaip naudoti trąšas bei pesticidus konkrečiais atvejais. Be to, grūdų supirkėjai galėtų pasistatyti talpesnius sandėlius. Mat smulkesni ūkininkai jų statytis nelabai pajėgūs, tad per javapjūtę dažnai neturi kur dėti grūdų.
„Manyčiau, mokslininkai žemdirbiams galėtų pasiūlyti didesnį skystųjų trąšų asortimentą. Gal jas sukurti nėra taip paprasta, tačiau būtų gerai, kad trąšos būtų pritaikytos mūsų klimato sąlygoms. Kai kurios esant nulinei temperatūrai jau pradeda kristalizuotis. Tai ypač aktualu ankstyvą pavasarį, kai naktys dar šaltos. Galima kristalizavimąsi sumažinti cheminiais priedais, bet tuomet labai išauga trąšų kaina. Lietuva juk nėra tokia šilta, kaip Vokietija, Olandija ar Danija“, – priminė šakietis A.Stonkus.
Plės bendradarbiavimą
Šalies azotinių trąšų rinkoje dominuojančios, vienos iš žemės ūkio verslo lyderių Baltijos šalyse UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Liudas Mediekša LŽ teigė, kad bendrovės klientai yra labai įvairių poreikių, įvairių ūkių specializacijų, skirtingų patirčių žemdirbiai. Į jų nuomonę, patarimus ir pageidavimus „Agrochema“ atsižvelgia, mat tiek vieni, tiek ir kiti siekia tų pačių tikslų. „Kai prireikia, ir trąšas, ir pesticidus, ir degalus tiekiame į skolą, iki derliaus nuėmimo, – kalbėjo jis. – Esame numatę plėtoti internetinę prekybą, teikti žemdirbiams informaciją internetu, tik mūsų norus stabdo tai, jog žemės ūkio sektorius dar mažai naudojasi internetu. Tačiau vis vien tiek mūsų, tiek ir kitų tiekėjų internetiniuose puslapiuose yra informuojama apie kainų pasikeitimus.“
L.Mediekša teigė žinąs ir apie skystųjų trąšų kristalizaciją, esant nulinei temperatūrai. Mokslininkai kaip tik triūsia prie naujos trąšų formulės. „Pavasarį siūlome kiek kitokias trąšas, kurios kristalizuojasi žemesnėje temperatūroje. Tačiau bandome surasti būdų, kad ir įprastos skystosios trąšos nesikristalizuotų taip greitai“, – akcentavo UAB „Agrochema“ vadovas.
