Labiausiai pernai augo „airBaltic“ prezidento Martino Gausso atlyginimas. Jis 2014 metais kilo 46 proc. – per mėnesį jis uždirbo vidutiniškai po 80 tūkst. eurų.
Bendrovės atstovas žiniasklaidai Janis Vanagas sako, kad vadovo atlyginimas priklauso nuo bendrovės rezultatų. Jam vadovaujant, kompanija iškopė iš daugiau nei 100 mln. eurų nuostolių ir pradėjo dirbti pelningai.
Tiesa, reikia prisiminti, kad bendrovė dirbti pelningai pradėjo dėl to, kad Latvijos vyriausybė paskolino jai daugiau nei 100 mln. eurų. Be to, įmonė vis dar uždirba mažiau nei kai kurios sektoriaus bendrovės.
Latvijos transporto ministras Anrijas Matissas pasakojo, kad M.Gausso atlyginimas skaičiuojamas remiantis ne vienu kriterijumi – ne tik bendrovės uždarbiu ar keleivių skaičiumi. Tačiau daugiau kriterijų jis neatskleidė.
„Mums buvo sunku įkalbinti jį ateiti dirbti pas mus, visi prisimename, kokių problemų tuomet turėjo „airBaltic“. Kitose oro linijų bendrovėse atlyginimai yra didesni“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad M.Gaussas turi ir kitų karjeros pasiūlymų, ir „dar klausimas, ar mes sugebėsime jį su tokia alga čia išlaikyti“.
Daug pernai uždirbo ir kiti „airBaltic“ valdybos nariai. Pavyzdžiui, Martinas Sedlackis per pusmetį gavo daugiau nei pusę milijono eurų, Vitoldas Jakovlevas – beveik 360 tūkst. eurų.
Tarp kitų daugiausia uždirbančių latvių – „Lattlecom“ vadovas Juris Gulbis su 390 tūkst. eurų per metus atlyginimu, „Reverta“ vadovė Solvita Deglava su 222 tūks. eurų, „Citadele“ banko vadovas Guntis Beliavskis su 180 tūkst. eurų alga.
