„Šių metų parodos šūkiu „Nėra namų...be baldų“ norėjome atkreipti dėmesį į tai, kad labai greitai priprantame prie patogios, stilingos ir funkcionalios namų aplinkos, imame jos tarsi nepastebėti, tačiau pagalvoti apie tai, ką būtų galima pakeisti, kaip atsinaujinti, visada verta“, – apie prasidėjusią parodą sako „Litexpo“ projektų vadovė Lilijana Dirsienė.
Kas yra antikvarinis baldas, nustato įstatymas
Šiais metais pirmą kartą lankytojai galėjo išbandyti restauratoriaus darbą – parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veikė baldų restauravimo dirbtuvės, taip pat demonstruota, kaip antikvarą pritaikyti šiuolaikiniame, moderniame interjere. Šioje ekspozicijoje visas keturias parodos dienas seną spintą tapiusi baldų dekoratorė Jurgita Špakovskienė sakė, jog šios veiklos tikslas buvo parodyti, kad baldas gali virsti ir meno kūriniu.
„Nupiešti įmanoma viską. Žmogui tereikia parodyti kokį nors pavyzdį ar nupasakoti norą, ką jis nori matyti ant baldo, – sako Jurgita Špakovskienė. – Ekspozicijoje stovi lova, kuri buvo nudažyta šviesesne spalva ir tapyba išryškintas jos buvęs raižinys. Taip pat galima ant baldų dėti aukso foliją ir tuomet juos dažyti.“
Kai Balio gyventojai jau nebegali panaudoti savo valčių pagal paskirtį, jų mediena sunaudojama baldams gaminti. Tokia ir šios komodos istorija: spalvos nevientisos, nes yra nugludintos jūros druskos, bangų.
Ilgus metus restauratore dirbusi J. Špakovskienė sako, jog sunkiai įsivaizduojame, kiek yra galimybių atnaujinti seną baldą.
„Neturime antikvaro kultūros, nes esame užaugę prie liaudiškos klumpės. Pavyzdžiui, Prancūzijoje antikvaras ilgus šimtmečius saugomas. Tuo metu tiesiog dėvėtą baldą taip pat galima perdaryti taip, kad jis suteiktų emociją. Ši spinta taip pat – ne antikvarinė, o dėvėta. Meno kūrinį būtų gaila perdarinėti,“– sakė baldų dekoratorė.
J. Špakovskienės teigimu, įvertinti baldo vertę gali specialistas, ar tas, kuris domisi antikvaru. Net įstatymais apibrėžta, jog antikvariniu gali būti laikomas tik daugiau nei 40-ies metų senumo baldas.
Parodoje keturias dienas veikė lankytojų pamėgtas Baldų fabrikas. Čia buvo demonstruojama baldinių plokščių apdirbimo procesas nuo projekto iki galutinio produkto – virtuvės baldų.
Balio žvejų valtys – namų komodoje
Ne naujiena, kad lietuviai mėgsta skandinavišką stilių. Tačiau šis stilius yra minimalistinis, ramus, todėl kartais norisi jį pagyvinti kokiu nors akcentu. Vienas iš variantų – egzotiškas baldas.
Žvalgantis po iš Balio baldus plukdančios bendrovės „Bali wood“ stendą, akį iškart patraukė komoda baltais, raudonais ir mėlynais stalčiais.
„Balyje dažniausiai baldams naudojamas tikmedis, tačiau ten populiaru ir perdirbti baldus. Pavyzdžiui, kai Balio gyventojai jau nebegali panaudoti savo valčių pagal paskirtį, jų mediena sunaudojama baldams gaminti. Tokia ir šios komodos istorija: spalvos nevientisos, nes yra nugludintos jūros druskos ,bangų - tai suteikia baldui dar daugiau išskirtinumo, pridėtinės vertės“, – sakė laikinai „Bali wood“ direktorės pareigas einant Emilija Žukauskaitė.
Šalia – stalelis iš suaro. Užtenka nupjauti tik vieną masyvią šio medžio ripką – ir gaunamas išskirtinis baldas, toli gražu ne taisyklingos stalo formos, o su įvairiais išlinkimais ir duobelėmis.
„Balyje egzistuoja suvokimas, jog turi mylėti baldą. Negali jo bet kuo taškyti, daužyti. Baldai - tarsi gyvi. Jie ir traukiasi, ir plečiasi, ir gali įskilti“, – sakė „Bali wood“.
Iš Balio taip pat parplukdomi baldai iš tamarindo, mango bei palmių medienos, kėdės, supintos iš rotango lianų.
Išilgai iš medžio kamieno išpjautas stalviršis turi visus įdubimus ir išsikišimus - taip pabrėžiamas baldo natūralumas.
Pastaruoju metu populiarėja baldų gamyba iš šios plokštės vaikams ir ... kačiukams.
„Neseniai grįžome iš Baldų parodos Paryžiuje. Įdomu, kad į tą skandinavišką minimalistinį interjerą ateina egzotinės detalės. Galbūt tai ateis ir į Lietuvą? Kita vertus, tai labiau ne mados, o stiliaus dalykas – šie baldai yra amžini ir mes kūriame “, – sakė E. Žukauskaitė.
Baldus iš Balio galima užsisakyti įvairių formų ir iš įvairios medienos, tačiau reikia aturėti omenyje, jog į Lietuvą sūpuojami vandenyno ir jūros jie keliauja du mėnesius.
Baldai iš popieriaus – galbūt tokį turite net patys to nežindami
Jei neieškote išskirtinio baldo ir jums visiškai nesinori, kad baldas būtų meno kūriniu, yra ir kitas sprendimas – paprasto popieriaus baldai su koriniu užpildu, kurių tvirtumo puikiai užtenka išlaikyti, pavyzdžiui, drabužiams ar smulkiems tdaiktams. Šioje parodoje bendrovė „Hoco pack“ pristatė prekybines lentynas iš šios medžiagos.
„Korinis užpildas – tai struktūra, kuri yra labai stipri, tačiau lengva. Šis produktas padarytas tik iš perdirbto popieriaus, todėl jis dar ir draugiškas aplinkai“, – sakė bendrovės direktorius Saulius Vaičiulis.
Popieriaus lakštus su koriniu užpildu iš šios bendrovės perka patys
Neturime antikvaro kultūros, nes esame užaugę prie liaudiškos klumpės. Pavyzdžiui, Prancūzijoje antikvaras ilgus šimtmečius saugomas.
baldininkai - juos panaudoja pakuotei. Taip pat ant tokios plokštės galima klijuoti įvairias reklamas ir gaminti stendus – ją galima išpjaustyti įvairia forma. Patys „Hoco pack“ savo stende dėmesiui patraukti buvo pasistatę popierinį šampano butelį.
„Pastaruoju metu populiarėja baldų gamyba iš šios plokštės vaikams ir ... kačiukams, – šypsos bendrovės direktorius. – Katės su malonumu drasko šiuos baldus, vaikams galima pagaminti įvairiausius žaidimų namelius – ateikite su savo brėžiniu ir mes padarysime. Taip pat galėtume iš tokios medžiagos pagaminti komodą – iš tiesų netgi „IKEA“ daugybę baldų gamina iš korinio popieriaus užpildo – tiesiog iš išorės ant šių baldų yra užklijuota plona plastiko ar medžio plokštė.“
Didelė dalis ekspozicijų salės buvo dedikuota baldų plokštėms – jų gamintojai siūlo įvairiausių – nuo blizgių, iki tokių, kurias prilietus jaustųsi natūrali medžio faktūra.
Bendrovė „Rejben“, didžiąją dalį savo gaminamų virtuvių eksportuojanti į skandinavijos šalis, pristatė virtuvę, padengtą plonyčiu akmens skaldos sluoksniu.
Pasaka vaiko kambaryje – kai lova virsta lenktyniniu automobiliu ar laivu
Kalbant apie vaikų baldus, itin nuotaikingus turkų gamintojo baldus parodoje pristatė „Magrės baldai“. Ekspozicijoje stovėjo lova-lenktyninis automobilis bei rašomasis stalas, su greičio matuokliu, skleidžiantis didžiuliu greičiu skriejančio automobilio garsus bei šoferio nurodymus.
Už sienos lova- piratų laivas ir rašomasis stalas, kurį, rodos, tuoj tuoj praris išsižiojęs ryklys.
„Parodoje pristatome bendrovės „Čirik“ baldus. Tai – turkų gamintojas, žinomas visame pasaulyje, tik Lietuvoje tai kol kas yra naujiena. Šie baldai – žaismingi, spalvingi, pagal kiekvieno vaiko pomėgį ir poreikį: berniukams – lentynininko, pirato kambarys. Į vaiko kambario komplektą įeina ir lova, ir rašomasis stalas, ir spinta. Sukurta papildoma žaidimo funkcija: automobilis gali pypsėti, stalas skleidžia garsus. Mergaitėms yra princesės, barbės kambarys“, – sakė konsultantė Jelena Palionis.
Jos teigimu, gamintojas „Čirik“ palengvina užduotį tėvams, gamindamas visiškai suderintas vienos tematikos kolekcijas – prie baldų pritaikytos netgi užuolaidos, kilimai ir šviestuvai.
Turkai taip pat gamina ir kūdikio baldus. Kūdikio lovelė kojūgalyje turi komodą ir vystymo staliuką, tačiau vaikui paaugus ši dalis nuimama ir lieka tiesiog vaiko lova.
Tokiu būdu baldas gali tarnauti iki vaikui sukaks 11-12 metų. Lovą galima pritaikyti ir berniukui, ir mergaitei.
J. Palionis pridūrė, jog visos šiems baldams naudojamos medienos plokštės (bei plastikas lovoms) yra ekologiškai švarios ir neksleidžia į aplinką kenksmingų medžiagų.
Ekologiškų tapetų gamybos technologiją lietuviai sugalvojo patys
Dauguma šios parodos dalyvių akcentavo ekologiškas, švarias gamybos medžiagas. Parodoje dalyvavę „Ecodeco“ prekės ženklo atstovai paaiškino, kuo skiriasi įprasti tapetai nuo ekologiškų, sertifikuotų ekologijos institute Vokietijoje.
„Tapetai iki šiol buvo tik popieriniai arba viniliniai. Popieriniai buvo draugiški aplinkai, tačiau, deja, labai neatsparūs. Todėl mūsų įmonė, dirbdama šioje srityje, nusprendė ištobulinti technologiją, kad produktas turėtų vinilinių tapetų atsparumą, tačiau kartu būtų ekologiški.
„Ecodeco“ tapetai gaminami iš poliolefino, kuris taip pat naudojamas vaikiškų žaislų ir maisto pakuočių gamybai. Tai – viena iš plastiko rūšių, tačiau ji neišskiria jokių kenksmingų medžiagų į kambario aplinką. Beje, po panaudojimo juos galima perdirbti – juos būtų galima mesti į plastiko konteinerį“, – sakė bendrovės „Veika“ marketingo vadovė Renata Čižauskienė.
Kartu su tapetais gamintojai siūlo ir vokiškus ekologiškus tapetų klijus, jų sudėtyje taip pat nėra jokių kenksmingų medžiagų.
Galimybės atrasti naujas eksporto rinkas
Vienas svarbiausių parodos akcentų – drauge su „Verslia Lietuva“ organizuota konferencija „Eksporto galimybės Lietuvos baldų sektoriui“. Renginys skirtas verslo kontaktų užmezgimui, apsikeitimui naudinga informacija, naujų žinių įsisavinimui ir Lietuvos baldų pramonės eksporto galimybių skatinimui.
Daugiausia lietuviškų baldų eksportuojama į Švediją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Eksporto apimtys toliau didėja, o geografija vis sparčiau plečiasi.
„70 proc. šalies baldų sektoriaus pajamų uždirbama eksporto rinkose. Švedija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija 2016 m. buvo trys didžiausios eksporto rinkos Lietuvos baldų gamybos sektoriui. Tiesa, 2017 m. jau buvo stebimos teigiamos tendencijos, kurios signalizuoja intensyvesnio eksporto rinkų diversifikavimo proceso pradžią“, – sako „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.
Parodoje „Baldai“ dalyvavo daugiau kaip 100 įmonių iš Lietuvos, Austrijos, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Ukrainos.
