-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kiek energijos iš tiesų sutaupoma po renovacijos

Viena svarbiausių sąlygų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantiems namams – sutaupyti mažiausiai 40 proc. šildymui skiriamos energijos. Tačiau neretai po renovacijos daugiabučiams pavyksta sutaupyti daugiau šilumos. Todėl renovaciją visoje Lietuvoje koordinuojanti Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka tyrimus, padedančius nustatyti, kiek daugiabučiams pavyksta sutaupyti, ir šių tyrimų pagrindu parengia rekomendacijas dėl efektyviausių energinio efektyvumo priemonių. Šių tyrimų rezultatai pateikiami Aplinkos ministerijai.
Kiškių g. 20A, Kaunas
Kiškių g. 20A, Kaunas / BETA nuotr.

Tikrins namus visoje Lietuvoje

Atnaujintų (modernizuotų) namų atrankinio audito ir įgyvendintų priemonių ekspertizės tikslas – po daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo laikotarpyje iki 5 metų įvertinti įgyvendintų priemonių faktinį energinį ir techninį efektyvumą ir pateikti rekomendacijas dėl priemonių naudingumo, medžiagų konstrukcijų ir technologijų taikymo kokybės kontrolės atnaujinant daugiabučius namus.

40 proc. sutaupymai dažniausiai nurodomi investicijų plane, pradiniame ir viename svarbiausių modernizacijos procesui dokumentų, padedančių gyventojams apsispręsti, kokias energinio efektyvumo priemones pasirinkti. Tačiau kokybiškai renovuoti daugiabučiai dažnai pasiekia ženkliai didesnius, pavyzdžiui, 60 proc. sutaupymus. Kokie gi tiksliai yra renovuotų daugiabučių pasiekimai taupant šilumos energiją, ir stengiamasi išsiaiškinti atliekant renovuotų namų monitoringą.

„Tokie sutaupymų skaičiavimai be kitų svarbių dalykų, leis išsiaiškinti ir tai, kokios priežastys lemia, kad kai kurie namai sutaupo daug daugiau negu buvo numatyta jų investicijų plane. Bus tikrinami 12 namų (Utenos, Šiaulių, Klaipėdos, Telšių, Kauno bei Alytaus apskrityse) sutaupymai po renovacijos. Namai buvo atrinkti pagal šiuos kriterijus: namas modernizuotas ne mažiau kaip prieš 2 ir ne daugiau kaip prieš 5 metus ir pasirinko vieną iš šių priemonių – geoterminis šildymas, saulės kolektoriai, ventiliacija ir rekuperacija, vėdinimas fasadas. Dar vienas kriterijus – didesni nei buvo numatyta investiciniame plane sutaupymai“, – sako BETA viešąjį konkursą renovuotų namų šilumos sąnaudų monitoringui atlikti laimėjusios įmonės vadovas Mindaugas Čepulis.

Atliks ir faktinius matavimus

Pasakodamas apie sutaupymų po renovacijos skaičiavimo metodiką, pašnekovas paaiškina, kad monitoringo metu vertinami ne tik sutaupymai, bet ir darbų kokybė. Todėl atliekama ir techninių darbo projektų bei statinio ekspertizės, ir faktiniai namo išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientai, patalpų oro temperatūros, santykinės drėgmės ir CO2 koncentracijos matavimai. Taip pat atliekami termoviziniai tyrimai.

„Remiantis gautais rezultatais atliekamas energinis auditas, kurio metu ir įvykdomas pasirinktų priemonių energinio efektyvumo įvertinimas. Atlikti energinį auditą po renovacijos yra labai naudinga, kadangi remiantis realiais matavimų rezultatais bus galima matyti, kurios priemonės duoda didžiausią naudą, o kurios – mažiau efektyvios“, – sako M. Čepulis.

Įvertinus įgyvendintų priemonių faktinį energinį ir techninį efektyvumą, tyrimų rezultatai pateikiami Aplinkos ministerijai, jų pagrindu rengiamos rekomendacijas dėl priemonių naudingumo, medžiagų, konstrukcijų ir technologijų taikymo kokybės kontrolės atnaujinant daugiabučius.

Vienas geriausių įrodymų – šildymo sąskaitos

Nors ekspertų atliekamas monitoringas apims tik dalį renovuotų daugiabučių, M. Čepulis patikina, kad visų renovuotų daugiabučių gyventojai turi patį svarbiausią informacijos apie renovacijos sėkmę šaltinį – sąskaitas už šildymą.

„Gyventojai gali paprastai įsitikinti, ar jų renovacija – pranoko lūkesčius. Tai parodo sumažėjusi šildymo sąskaita ir pagerėjusi gyvenimo kokybė“,– sako pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad net jei daugiabutis sutaupo tik 40 proc. šilumos energijos, tai nereiškia, kad sutaupymai maži.

„Įsivaizduokite namą, kurio butuose žiemą temperatūra nepakyla aukščiau 17 laipsnių. Po renovacijos visuose daugiabučiuose temperatūra nebebūna tokia žema ir siekia mažiausiai 20 laipsnių. Tai reiškia, kad jei po renovacijos toks namas sutaupo bent 40 proc., realūs sutaupymas yra ženkliai didesnis, mat gyventojai už mažesnę kainą gauna daug geresnę gyvenimo kokybę ir aukštesnę patalpų temperatūrą“, – vieną iš sutaupymų skaičiavimo niuansų primena M. Čepulis.

Ar visi gali tapti sutaupymo čempionais?

Renovacijos ekspertas pabrėžia, kad tai, ar pavyksta sutaupyti daugiau nei 40 proc. šilumos, labiausiai priklauso nuo renovacijos darbų kokybės.

„Kitas mažiau reikšmingas, bet gana svarbus veiksnys, turintis įtaką sutaupymams – namo konfigūracija. Kai kada ji būna nelabai sėkminga. Pavyzdžiui, daugiabutyje yra 4 butai, todėl kiekvienas iš jų turi daugiau išorinių sienų, kurioms reikia daugiau šilumos energijos, o tai reiškia mažesnius sutaupymus. Panašių aplinkybių, „užkoduotų“ namo konstrukcijoje, gali pasitaikyti daugiau, tad ne visi daugiabučiai gali tapti taupymo čempionais, net puikiai įgyvendinus energinio efektyvumo priemones“, – sako M. Čepulis.

Mano daugiabutis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius