Metų pabaigoje vidutinė buto Vilniuje kvadratinio metro kaina siekė 1417 eurų, o Kaune – 984 eurus, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-haus“. Tačiau, nors butų kainos gerokai skiriasi, už automobilio stovėjimo vietą gali tekti sumokėti bene tiek pat.
Jos, kaip ir buto, kaina priklauso nuo projekto klasės bei vietos. Vilniuje požeminė stovėjimo vieta ekonominės klasės projekte vidutiniškai kainuoja apie 5-7 tūkst. eurų, vidutinės klasės – 7-15 tūkst. eurų, o prestižinės – nuo 15 tūkst. eurų. Panašios kainos ir Kaune: ekonominės klasės projekte požeminė automobilio stovėjimo vieta kainuoja 4-7 tūkst. eurų, vidutinės 7-9 tūkst. eurų, o prestižinės – 15 tūkst. eurų, skaičiuoja „Ober-haus“.
Tačiau lyginant panašius projektus, kai kuriais atvejais Kaune sumokėsite ir daugiau, ypač, jei projektas bus centrinėje miesto dalyje. Pavyzdžiui, Vilniaus Žvėryno mikrorajone plėtojamuose „Žvėryno namuose“ požeminė automobilio stovėjimo vieta kainuoja apie 10-12 tūkst. eurų, o Kauno Žaliakalnio mikrorajone statomuose „Ąžuolyno namuose“ – 12 tūkst. eurų.
Pastarąjį projektą plėtojančios bendrovės „Egavi“ direktorius Justinas Barniškis teigia, kad automobilių stovėjimo vietos kainą lemia jos įrengimo darbai.
„Statybos ir įrengimo darbai kainuoja daug, nes mieste yra krūva komunikacijų, kurias reikia iškelti, apvesti ratu, kad toje vietoje būtų galima iškasti. Taip pat reikia įrengti drenažus, siurblines, kažkur nuvesti gruntinį vandenį, nes patalpos po žeme. Iš esmės kaina kyla dėl inžinerijos ir statybos darbų“, – sakė jis.
Iš stovėjimo vietų neuždirba
Vilniuje ir Kaune projektus plėtojančios įmonės „Citus construction“ įmonės vadovo Mindaugo Vanago teigimu, automobilių stovėjimo vietos kainą lemia ne miestas, o projekto vieta.
„Automobilių stovėjimo vietų kainoms įtaką daro ne miestas, projekto segmentas ir vieta. Jeigu laisvai galima pasistatyti automobilį, tai vystytojui bus sunku išsiprašyti tų pinigų arba jie bus labai nedideli“, – 15min tvirtino M.Vanagas.
Pavyzdžiui, „Citus construction“ plėtojamame daugiabučių projekte „Kauno senamiesčio apartamentai“, požeminė automobilio stovėjimo vieta kainuoja 13 tūkst. eurų. Anot M.Vanago, jos kaina tokia aukšta dėl brangaus įrengimo, taip pat rinkos situacijos.
„Parkavimo vietos nėra pelningas dalykas. Kai kurie plėtotojai skaičiuoja, kaip jiems įrengti požeminę automobilio stovėjimo aikštelę, kad išeitų „ant nulio“. Kitas dalykas, žiūrima ir į rinką, o čia kainos yra nusistovėjusios. Vilniuje jos aiškesnės, o Kaune, kadangi tų požeminių stovėjimo aikštelių nėra daug, tai šiek tiek nusižiūrima vieni nuo kitų“, – tikino M.Vanagas.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pritaria pastebintis tendenciją, jog statytojai dažnai iš automobilių stovėjimo vietų papildomų pajamų negauna.
„Neretai parkavimo vieta parduodama už savikainą. Mes rinkome duomenis apie tai, kiek kainuoja jas įrengti ir pastebėjome, kad labai dažnai plėtotojai nori tik atgauti sąnaudas. Iš parkavimo vietų daug neuždirbsi, ypač, dideliuose projektuose, kur jų neišperka. Todėl tai ne biznis - tai sąnaudų susigrąžinimas. O statybų kaina Kaune ir Vilniuje yra panaši“, – aiškino jis.
M.Statulevičiaus teigimu, kainų statistiką taip pat gali iškreipti atskiri projektai.
„Pavyzdžiui, „Eikos“ statytame daugiabutyje Vilniaus J.Basanavičiaus gatvėje parkavimo vietos buvo parduodamos už 17-20 tūkst. eurų ir ypatingo pelno nebuvo, nes buvo sudėtingi jų įrengimo darbai. Vis dėlto paties būsto kategorija tokio parkingo reikalauja, taigi viskas priklauso nuo konkretaus projekto“, – sakė jis.
Asociacijos vadovas tvirtino, jog būstų statytojai mielai įrengtų mažiau stovėjimo vietų.
„Dabar pagal normatyvą viena stovėjimo vieta turi būti skirta vienam butui, nesvarbu, jis 20 kv. m ar 150 kv. m ploto. Todėl išeina toks išsibalansavimas. Be to, dažnai tų vietų neišperka ir tai tampa tarsi rakštimi plėtotojui, todėl jie stovėjimo vietų mielai darytų mažiau“, – sakė jis.
