Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilniaus valdžia: jei ne Kultūros paveldo departamentas, „Lidl“ įsigytas pastatas jau būtų nugriautas

Vilniaus miesto savivaldybė kratosi atsakomybės dėl buvusio Kelių policijos pastato Giraitės gatvėje, kurį už 2,5 mln. eurų nusipirko pigių prekių parduotuvė „Lidl“, negalinti griauti pastato ir statyti verslo centro. Anot savivaldybės, Kultūros paveldo departamentas (KPD) turėjo nuspręsti dėl pastato vertingųjų savybių, tačiau to nepadarė. Dabar šią problemą bus bandoma spręsti surengus architektūrinį konkursą, kuris turėtų būti paskelbtas po mėnesio.
Apleistas ir niokojamas kultūros paveldo pastatas Giraitės gatvėje
Apleistas ir niokojamas kultūros paveldo pastatas Giraitės gatvėje / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius meta atsakomybę Kultūros paveldo departamentui (KPD), kuris, anot jo, neleido griauti buvusio Kelių policijos pastato.

„Jeigu ne KPD įsikišimas, savivaldybė būtų išdavusi leidimą pastato (Giraitės gatvėje, – red. past.) griovimui ir jis būtų nugriautas arba pradėtas griauti. Gegužės mėnesį savivaldybė, „Lidl“ atstovai ir Lietuvos architektų sąjunga (LAS) sutarėme, kad iš tos aklavietės, į kurią buvome nustumti KPD, išeisime tokiu būdu: skelbsime architektūrinį konkursą, suteiksime architektams laivę pasakyti, kas ten turi būti saugoma, ir po to bus nuspręsta, kurie elementai turi būti saugomi. Jeigu Architektų sąjunga nepakeitė savo pozicijos, nes ji nuskambėjo dviprasmiškai, tai taip ir bus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį popiet sakė R.Šimašius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Šimašius

Balandį KPD tikino, kad pastatas turi vertingųjų savybių ir savivaldybei išsiuntė raštą su siūlymu klausimą nagrinėti Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai.

Iki 2014 metų kovo čia šeimininkavo Vilniaus kelių policija, tačiau dėl netinkamų sąlygų dirbti pareigūnai buvo perkelti į biurų pastatą Mėnulio gatvėje, o pastatas perduotas Turto bankui. Iš jo pastatą įsigijo „Lidl“.

„Policija iš pastato išsikėlė, nes pastatas yra nefunkcionalus, griūvantis. Tada pastatą parduoda ir staiga kažkam parūpsta. Jaunystės prisiminimai, kad kažkas kažkada tą pastatą statė ir jis yra gražesnis nei kiti pastatai aplink, neturi būti pateisinimas vilkinimui“, – teigė R.Šimašius.

Neaišku, ką saugoti

Miesto meras teigė, kad šiuo metu konkurso sąlygos yra derinamos su LAS, o architektūrinis konkursas galėtų būti paskelbtas po kelių savaičių, vėliausiai po mėnesio.

„Vilniaus savivaldybė laikosi pozicijos, kad vertingosios savybės gali būti išsaugotos ir pastatą griaunant, ir ne. Dabar LAS sako, kad į sąlygas turėtų būti įtraukta, jog pastatas turėtų būti išsaugotas, išlaikytas toks, koks yra, su savo konstrukcijomis. Tačiau mes nenorime užkirsti kelio pasiūlymams“, – spaudos konferencijoje sakė R.Šimašius.

Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad nuspręsti, kas yra saugoma, o kas ne, turi KPD, o ne Architektų sąjunga. KPD pavedė šį klausimą spręsti 2-ajai Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybai, kuri pirmadienio rytą nusprendė klausimo nesvarstyti ir išbraukė jį iš savo dienotvarkės. Tiesa, po posėdžio paaiškėjo, kad rugsėjo 23 d. pati Architektų sąjunga savo iniciatyva ir lėšomis parengė pastato įvertinimą, tačiau pagal įstatymą tai turėtų daryti miesto savivaldybė arba KPD.

„Aktą parengė ir jį užsakė ne ta organizacija, kuri turėtų tai daryti, t.y. KPD ar Vilniaus miesto savivaldybė, o ta, kuri gina savo narių interesus. Vien dėl to, kad tai padarė subjektas, kuriam nesuteikta tokia teisė, šis dokumentas negali būti svarstomas“, – sakė „Lidl Lietuva“ advokatė Aušra Mudėnaitė.

M.Pakalnis teigė, kad architektūriniame konkurse bus sprendžiama, ar buvusiame Kelių policijos pastate yra saugomų savybių.

„Architektų sąjunga parengė aktą, jį pateikė KPD, tačiau ką saugoti ir ko nesaugoti, turi nuspręsti nepriklausomi ekspertai. Sprendimas, kad pastatą reikia saugoti, nereiškia, kad būtina jį saugoti tokį, koks jis yra. Galima saugoti principus, kuriais tas pastatas yra pastatytas, jo medžiagiškumą, jo santykį su kraštovaizdžiu, architektūrinės kompozicijos principą. Tų kelių yra daug ir mes tikimės, kad konkursas padės nustatyti, kas toje vietoje turi atsirasti ir kiek reikia išsaugoti, kas ten buvo“, – kalbėjo M.Pakalnis.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Mindaugas Pakalnis
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Mindaugas Pakalnis

Anot jo, Architektų sąjunga parengė konkurso sąlygas, o Vilniaus savivaldybė kartu su KPD turės joms pritarti. Tiesa, kol kas pastatas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą ir nėra žinoma, ką jame reikia saugoti.

„Šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos, jeigu jos bus nustatytos, tada reikės elgtis pagal tai, kokios tos vertingosios savybės yra. O geriausias būdas nustatyti toms vertingosioms savybės yra konkursas, kuriuo galėsime numatyti skirtingus variantus ir galėsime apsispręsti, kuris yra geriausias investuotojams, architektams ir miestui“, – sakė M.Pakalnis.

Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame teigė neprieštaraujanti „Lidl“ investicijoms ir siūlė palaukti paveldo specialistų vertinimo. Anot savivaldybės, miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, kad pastatas turėtų būti saugomas didesniu nei vietiniu lygmeniu, todėl prašė KPD svarstyti buvusio policijos pastato klausimą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje.

Tik norėjo padėti

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras 15min gynėsi, kad LAS tiesiog paprašė specialistų nustatyti, kokios pastato Giraitės gatvėje savybės yra saugotinos, o kokios ne. Esą tokiu būdu Sąjunga nemėgino daryti spaudimo investuotojams ar KPD.

„Mes (LAS – red. past.) paprašėme specialistų suformuluotų pastato vertingas savybes ir perdavėme KPD padaliniui, kad šie pasakytų, kaip yra iš tikrųjų. Jų darbas yra nustatyti lygmenis ir visą tą procesą atlikti. Kadangi šis pastatas buvo apdovanotas, dalyvavo daugybėje parodų, į jį buvo atkreiptas dėmesys užsienyje, apie jį rašė Lietuvos ir užsienio spauda, todėl LAS pasirodė, kad jis nėra visiškai nevertingas, standartinis pastatas ir kreipėmės į specialistus. Dabar specialistai atidėjo šį klausimą, todėl konkurso eigoje išaiškės kitos aplinkybės. LAS jokio spaudimo nedaro, tik bando išsiaiškinti aplinkybes“, – teigė jis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Marius Šaliamoras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Marius Šaliamoras

Nors pasirašyta trišalė sutartis tarp bendrovės „Lidl Lietuva“, Vilniaus miesto savivaldybės ir LAS, tokią ekspertizę Sąjunga atlikto vienašališkai. Tačiau M.Šaliamoras ginasi, kad taip buvo padaryta, nes Sąjunga gina kultūros vertybę, o „Lidl“ žiūri tik iš teisinės pusės ir nori jį nugriauti.

„Lidl“ nenorėjo vertingų savybių nustatymo, nes žiūri į tai, kaip į kliūtį jį nugriauti. „Lidl“ problemą žiūrėjo iš tos pusės, kad vertybių ieškojimas yra trukdymas jų investicijų programai. Jie žiūri iš teisinės pusės, mes žiūrime iš kultūrinės pusės. LAS mano, kad vieną kartą nugriovus, antrą kartą nepastatysi. Tai yra skirtingi požiūriai. „Lidl“ visiškai teisūs, nes klaida padaryta, kad sklypas ir objektas parduotas be tyrimų ir nenustačius vertingųjų savybių. Aš čia visiškai palaikau „Lidl“, – 15min sakė M.Šaliamoras.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas ir niokojamas kultūros paveldo pastatas Giraitės gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Apleistas ir niokojamas kultūros paveldo pastatas Giraitės gatvėje

Anot jo, minėtoje LAS užsakytoje ekspertizėje architektūros specialistai nustatė, kad yra vertinga pastato architektūra, jo fasadas ir tūris.

„Galima tą namą rekonstruoti, planinę struktūrą keisti, galima įjungti į būsimą kompleksą. Iš esmės, galima jį būtų griauti atstatant dalis, tačiau norėjosi tikslesnio apibūdinimo“, – tikino M.Šaliamoras.

Nusipirko bėdą

Bėdos bendrovei „Lidl Lietuva“ prasidėjo po to, kai praėjusių metų rudenį Turto bankas aukcione pardavė buvusį Kelių policijos pastatą. Tuomet Vokietijos pigių prekių tinklas nusipirko 5,8 tūkst. kv. metrų ploto pastatą su jam priskirtu 2,2 hektaro ploto sklypu už 2,46 mln. eurų. Pradinė turto pardavimo kaina buvo kiek didesnė kaip 1,9 mln. eurų.

Bendrovė „Lidl Lietuva“ čia turėjo statyti savo administracinį pastatą, tačiau planai sustojo po to, kai Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M.Šaliamoras išplatino raštą, kuriame ragino išsaugoti buvusį Kelių policijos pastatą Giraitės gatvėje.

Balandžio 1 dieną prie pastato architektai surengė akciją ir po to paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybė neišduoda leidimo griauti. Taip atsitiko, nes KPD tikino, kad pastatas turi vertingųjų savybių ir savivaldybei išsiuntė raštą su siūlymu klausimą nagrinėti Vilniaus miesto vertinimo tarybai.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas gegužės pradžioje tvirtino, kad šis pastatas išties turi vertingųjų savybių. Raštą dėl to su siūlymu klausimą nagrinėti Vilniaus miesto vertinimo tarybai KPD yra nusiuntęs Vilniaus miesto savivaldybei.

„Man patinka ta architektūra, tačiau aš negaliu nematyti medžiagiškumo, kurio būklė labai bloga, todėl kaip tą padaryti, aš nežinau. Kol kas nesigilinau į detales. Architektūra labai gera, bet darbų kokybė ir medžiagos labai blogos. Tai yra pagrindinė problema. Todėl aš kol kas neturiu nuomonės, nors man ir norėtųsi jį išsaugoti“, – teigė V.Karčiauskas.

Keturaukštis postmodernizmo stiliaus statinys gavo pirmą vietą 1986 metais TSRS architektų sąjungos geriausių projektų įvertinime. Tai, anot dabartinio architektų sąjungos vadovo, „rodo jo aukštą architektūrinę ir meninę vertę, reikšmingumą Lietuvos architektūros raidai“.

LAS pirmininkas pavasarį rašė, kad jis rekomenduotų pritaikyti esamą pastatą naujai funkcijai, išsaugant jo architektūrą ir įjungiant jį į prekybos tinklo „Lidl“ projektuojamą kompleksą.

Kelių policijos pastatą Giraitės gatvėje 9 dešimtmetyje suprojektavo architektai Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis. K.Pempė, be šio statinio, projektavo dabar jau griūnantį raudonų plytų visuomeninį prekybinį centrą Vilniaus Šeškinės rajone, Alytaus Švč. M.Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčią bei verslo centrą ir viešbutį „Centrum“ Vilniuje. G.Ramunis taip pat dirbo prie visų šių projektų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius