„Taip, nauji komisariatai bus statomi PPP būdu. Iš esmės valstybė neinvestuoja, investuoja privatus investuotojas, o paskui po 5 metų mes pradedame mokėti. Planuojama, kad pirmoji policijos įmoka turėtų būti 2021 metais. (...) Atsižvelgiant į mūsų senus pastatus, renovacijas, yra ekonominis naudingumas – mes kiekvienais metais sutaupytume po 200 tūkst. eurų, palyginti su tuo, ką mokame dabar“, – BNS sakė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
„Šiam momentui iš esamų galimybių statyti, kai mūsų biudžete nėra galimybės skirti tokių sumų, mes manome, kad PPP yra geriausias variantas“, – pridūrė jis.
Kauno Žaliakalnyje, Radvilėnų plente, planuojama pastatyti administracinį ir ūkinį pastatus, Panevėžyje, Beržų gatvėje, – administracinį pastatą su areštine ir garažu.
Su rangovų konkursų laimėtojais ketinama pasirašyti 15 metų trukmės PPP sutartis – investuotojai parengtų statybos projektus, pastatytų pastatus,vėliau juos administruotų ir prižiūrėtų. Valstybės indėlis į projektus per 15 metų Kaune ir Panevėžyje siektų atitinkamai iki 20,447 mln. ir 23,063 mln. eurų. Projektavimas ir statyba turėtų trukti trejus metus, o paslaugas investuotojai teiktų 12 metų.
Šiuo metu Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas veikia 20-yje pastatų, o Panevėžio – 4-uose pastatuose.
Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinus projektus, metinės veiklos išlaidos Kaune sumažėtų beveik 200 tūkst. eurų, Panevėžyje – beveik 290 tūkst. eurų. Be to, planuojama gauti apie 18,2 mln. eurų pajamų iš nebereikalingų pastatų pardavimo.
PPP būdu statomi ir nauji policijos komisariato bei areštinės pastatai Vilniuje. 56 mln. eurų vertės projekto partnere pasirinkta „MG Valdos“ antrinė bendrovė „Pilies projektai“.
