Reklamuoti olimpines žaidynes – vienetų privilegija
Olimpinė chartija, kurią pasirašė žaidynėse dalyvaujančios šalys, saugo olimpines žaidynes ir logotipą nuo pernelyg didelės komercializacijos. Ji taip pat siekia užtikrinti finansinį Tarptautinio olimpinio komiteto, tarptautinių sporto federacijų ir nacionalinių olimpinių komitetų finansinį stabilumą bei pačių olimpinių žaidynių sklandumą.
Būtent dėl to reklamai su olimpinėmis žaidynėmis yra taikomi dideli apribojimai. Tarkime, sportininkai, treneriai ir kiti olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys asmenys olimpinių žaidynių metu „negali leisti, kad jo asmuo, vardas, atvaizdas ar jo sportiniai laimėjimai būtų naudojami reklamos tikslais, išskyrus tuos atvejus, kai leidimą suteikia Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas.”
Tarptautiniu mastu vos 11 įmonių gali laisviau naudoti olimpinę simboliką, žodyną ir bendradarbiauti su sportininkais. Tarp įmonių – „McDonald's“, „Samsung“, „Coca Cola“, „Visa“, „Panasonic“, „P&G” ir kitos. Teises Brazilijoje turi dar keliolika įmonių, tarp labiau žinomų – „Cisco“, „Nissan“, „Embratel“.
Šios įmonės gali išnaudoti olimpiadą prekybai. Tarkime, „McDonald's“ siūlo proginį olimpiečių kompleksą, taip pat specialius sumuštinius, tarkime, „Rio mėsainį“.
Olimpines žaidynes išnaudoja ir kitas oficialus partneris – „Coca Cola“.
„Ar Lietuvos krepšinio rinktinei pavyks iš olimpiados parsivežti auksą? O gal vėl laimės amerikiečiai? Komentaruose žymėk vėliavą tos rinktinės, kuri, tavo nuomone, pasidabins aukso medaliais Rio #Olympics #Rio2016#TasteTheFeeling #CocaColaVasara“, – savo feisbuko paskyroje rašo įmonė ir pateikia tokią reklamą su aliuzija į krepšinį.
Dar viena „Coca Cola“ kompozicija – olimpiniai žiedai ir limonado buteliukų.
Kitoms įmonėms galioja griežti reikalavimai – jos negali naudoti olimpinių žaidynių simbolikos beveik mėnesį ir žaidynių dalyvio atvaizdo olimpiados kontekste (nuo tada, kai lieka 9 dienos iki olimpiados, iki pat rugpjūčio 24 dienos, tai yra, praėjus trims dienoms po žaidynių). Tiesa, jeigu jokių sąsajų naudojamo sportininko veidas su žaidynėmis nekelia, reklamai jis gali būti naudojamas.
Kitaip tariant, įmonių, kurios nėra oficialios rėmėjos, reklama niekaip negali priminti olimpinių žaidynių. Nuostatose netgi numatyta, kad negalima bandyti mėgdžioti olimpinių žiedų logotipo, tarkime, žiedus pakeičiant vaisiais.
Taip pat negalima naudoti, pavyzdžiui, nuotraukų, kurios vaizduoja olimpinius stadionus ar kitą žaidynių vietą.
Griežtos taisyklės nustatytos ir žiniasklaidai, kuri nėra patvirtinta kaip oficialus žaidynių transliuotojas. Pavyzdžiui, ant mikrofono, marškinėlių ar kitos matomos žiniasklaidos priemonės atributikos greta pavadinimo negali būti olimpinių žiedų logotipo. Žinoma, negalimos ir tiesioginės transliacijos.
Todėl natūralu, kad Lietuvos sportininkų veidai reklamose yra retenybė. Pavyzdžiui, Mantas Kalnietis reklamuoja oficialaus olimpiados partnerio – „P&G” – produkciją.
Rungtynės be televizorių
Nacionalinės krepšinio rinktinės žaidimu šįsyk negalės pasidžiaugti ir „Elektromarkt“, įprastai išnaudojantis vyrų rinktinės žaidimą įvairiuose čempionatuose.
„Jei vyrai laimės auksą, mes grąžinsime pirkėjams visus pinigus, net jei ir reikės nusimauti paskutines kelnes“, – išdidžiai 2014 metų Pasaulio krepšinio čempionato metu skelbė „Elektromarkt“ reklama.
2010 metais vykusio Pasaulio krepšinio čempionato metu bendrovė žadėjo grąžinti po 11 proc. televizoriui išleistos sumos už kiekvieną rinktinės pergalę, nuolaidas už pergales taikė ir kitų čempionatų metu.
Tačiau dabar – tyla. Kadangi „Elektromarkt“ nėra oficialus olimpiados partneris, su sportu susietos reklamos šįsyk teko atsisakyti.
Mūsų tradicines nuolaidų akcijas, kurios buvo susietos su krepšininkų pergalėmis, nepamiršdami olimpiados žiūrovų, pakeitėme itin ženkliomis nuolaidomis televizoriams ir kitai technikai, – sakė Irmantas Viliūnas
„Olimpiada yra svarbiausias renginys sporto pasaulyje, todėl reklaminėms akcijoms šios sporto šventės metu yra keliami itin griežti tarptautiniai ribojimai ir aiškus teisinis reglamentavimas. Mes gerbiame šį pasaulinį sporto renginį ir jame mūsų šaliai atstovaujančius Lietuvos olimpiečius, todėl laikomės tarptautinio teisinio dokumento – Olimpinės chartijos, kurią yra pasirašiusi ir mūsų šalis, nuostatų“, – 15min sakė bendrovės rinkodaros vadovas Irmantas Viliūnas.
Jis aiškino, kad „Elektromarkt“ jau penkerius metus iš eilės remia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, todėl saugo jų vardą.
„Todėl komunikacijoje nenaudojame to, ką draudžia Olimpinė chartija – nieko, kas susiję mūsų krepšininkų ir kitų šalies sportininkų įvaizdžiu.
Mūsų tradicines nuolaidų akcijas, kurios buvo susietos su krepšininkų pergalėmis, nepamiršdami olimpiados žiūrovų, pakeitėme itin ženkliomis nuolaidomis televizoriams ir kitai technikai, kuri leis sirgaliams geriau pajusti olimpinių žaidynių dvasią“, – sakė I.Viliūnas.
Ne tik „Elektromarkt“ – progą padidinti pardavimus per olimpines žaidynes siekia išnaudoti ir kitos bendrovės, tarkime, buitinės technikos pardavėjas „Topo centras“.
Siūlo kelionę į Rio de Žaneirą
„Topo centras“ kviečia „pajusti Rio de Žaneiro dvasią“ perkant ir dalyvaujant loterijoje, kurios pagrindinis prizas – kelionė dviem į Rio de Žaneirą.
Tiesa, konkursas baigsis ir burtų traukimai įvyks žaidynių pabaigoje, taigi kelionės laimėtojai Braziliją aplankys tik po olimpiados.
„Mes manome, kad Rio de Žaneiras yra puikus ir žavus miestas bet kuriuo metų laiku (kelionių ekpertai rekomenduoja į Braziliją vykti rudenį, klimatas tuo metu yra ypač palankus ir malonus atostogoms). Mūsų tikslas yra padaryti taip, kad pirkėjęs gavęs dovaną jausųsi maksimaliai patenkintas – todėl visas kelionės sąlygas, datas, viešbučius, lankytinas vietas jis galės išsirinkti pagal savo norus, gyvenimo būdą ir poreikius“, – 15min aiškino Raimonda Gudaitė, „Topo centro“ Rinkodaros grupės vadovė.
Kiek tokia akcija padidino įvairios technikos pardavimus, ji neatsakė, tik paminėjo, kad vien per liepos mėnesį parduotuvėse apsilankė milijonas klientų.
„Šiuo metu pačios populiariausios prekės yra televizoriai, kompiuteriai, išmanieji telefonai, šaldytuvai ir kiti namų buitinės technikos prietaisai“, – kalbėjo R.Gudaitė.