Pašnekovas išskyrė tris pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Klaipėdos regionas. Jo manymu, svarbiausia turėtų būti gerinama regiono infrastruktūra.
„Uosto direkcija neseniai paskaičiavo, kad 1 investuotas euras generuoja 2 investuotus privataus sektoriaus eurus. Matome, kad ES pinigai, kurie panaudojami infrastruktūrai, duoda akivaizdžią naudą. Klaipėdos regionui infrastruktūra yra vienas kertinių konkurencingumo veiksnių, todėl būtina investuoti į uostą ir miestą kaip į vartus, kurie atskleistų ir įgalintų investicijas kituose regionuose“, – sako S. Gentvilas.
Trūksta darbo jėgos
Uosto direkcija neseniai paskaičiavo, kad 1 investuotas euras generuoja 2 investuotus privataus sektoriaus eurus. Matome, kad ES pinigai, kurie panaudojami infrastruktūrai, duoda akivaizdžią naudą.
Kitas akivaizdžiai pastebimas sunkumas – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. S.Gentvilo teigimu, neseniai Klaipėdos pramonininkų asociacijos atliktoje apklausoje būtent ši priežastis įvardyta kaip pagrindinis barjeras verslo plėtrai, darbo vietų ugdymui ir investicijoms.
„Šiuo metu kvalifikuota darbo jėga koncentruojasi Vilniuje ir Kaune, kur yra įsikūrusios pagrindinės aukštosios mokyklos. Dažnai kalbama, kad regionuose reikėtų uždaryti aukštąsias mokyklas, tačiau aš galvoju atvirkščiai – reikėtų ieškoti būdų, kaip jas skatinti. Pagrindinės lėšos ir pastangos aukštajame moksle nukreipiamos ne į regionines aukštąsias mokyklas, bet į Vilnių, Kauną. Regiono ekonomika tiesiogiai priklauso nuo aukštos pridėtinės vertės, kurią sukuria kvalifikuoti darbuotojai“, – įsitikinęs jis.
Dėl sąlyginai mažesnės kritinės studentų masės, talentingo jaunimo praradimo pašnekovas tikina pastebintis ir įmonių pagrindinių biurų išsikraustymo į kitus miestus tendenciją – daug jų išsikelia į Vilnių ar Rygą, o Klaipėdoje lieka gamybos ar logistikos centrai. „Didelis iššūkis – susigrąžinti sprendimus priimančius asmenis atgal į Klaipėdą. Nedovanotina, jog turėdami tokią aukštą gyvenimo kokybę, kol kas turime priešingą tendenciją“, – mano pranešėjas.
Bendradarbiauti ir investuoti
Pasak pašnekovo, verslininkai savo bėdas privalo spręsti kartu su aukštosiomis mokyklomis. „Tos įmonės, kurios nori stiprėti, didinti darbuotojų skaičių, savo pridėtinę vertę, turėtų kalbėtis su vietos aukštosiomis mokyklomis, pasakoti apie savo problemas. Ryšys turi būti abipusis. Paradoksalu, kad Klaipėda, turėdama vienintelius Baltijos šalyse suskystintų dujų terminalą, geoterminę jėgainę, atliekų deginimo jėgainę bei išplėtotą vėjo jėgainių parką, neturi stiprių energetikos specialistų – pastarieji koncentruojasi Lietuvos energetikos institute Kaune.
S. Gentvilo įsitikinimu, Klaipėda, kaip jūrinis miestas, tiesiogiai nekonkuruoja su Vilniumi ir Kaunu. Didžiausia uostamiesčio konkurentai pagal ekonominę miesto struktūrą – Ventspilis, Liepoja, Kaliningradas, Gdanskas, Ryga.
Panaši situacija su itin stipriu Klaipėdos medienos sektoriumi ar metalo apdirbamąja pramone – šios srities specialistų kalve vis dar tebėra Kauno Technologijų universitetas. Trumpiai tariant, Klaipėdos regiono ekonomikos poreikiai nesutampa su Klaipėdos aukštojo mokslo įstaigų prioritetais“, – sako jis.
Pasak S. Gentvilo, uostamiestyje yra daug stambių įmonių ir mažai smulkaus ir vidutinio verslo (SVV): „Klaipėdoje neišvystyta startuolių ekosistema. Savivaldybė ir universitetas turi 2 verslo inkubatorius (kūrybinių industrijų ir technologinių bendrovių), tad netolimoje ateityje galime turėti gražių globalių startuolių, gimusių Klaipėdoje. Bet šiam proveržiui pamatą turi padėti visų pirma globalias tendencijas atitinkančio išsilavinimo pasiūla vietos aukštosiose mokyklose.“
Konkuruoja su uostais
S. Gentvilas pastebi, kad verslo situaciją norintys pagerinti šalies regionai turėtų patys daugiau investuoti į ekonominės plėtros agentūras.
„Pagal lietuvišką modelį galėtų būti kuriamos „mini investuok Klaipėdoje“ arba „Versli Klaipėda“. Nuo kitų metų žadame sustiprinti Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrą ir kartu su vietos partneriais – prekybos, pramonės amatų rūmais, Lietuvos pramoninkais, uosto direkcija, Klaipėdos universitetu – inicijuoti ekonominės plėtros strategiją, kuri išgrynintų kertinius proveržio sektorius ir trūkumus mieste, kad galėtume kurti didesnę pridėtinę vertę ir bendrai judėti su miestu į priekį“, – tvirtina pašnekovas.
S. Gentvilo įsitikinimu, Klaipėda, kaip jūrinis miestas, tiesiogiai nekonkuruoja su Vilniumi ir Kaunu. Didžiausia uostamiesčio konkurentai pagal ekonominę miesto struktūrą – Ventspilis, Liepoja, Kaliningradas, Gdanskas, Ryga.
„Jei pasižiūrėsime, kokie projektai vystomi arba kokias pagrindines investicijas pritraukia Klaipėda, tai paaiškėja, kad mes konkuruojame būtent su šiais miestais. Neseniai „Klaipėdos Smeltė“ įkūrė konteinerinį HUB-ą (konteinerių paskirstymo centrą – aut. past.), lygiai toks pats kuriasi Gdanske, todėl konkuruosime, kas pasiims krovinius. Spartus suskystintų dujų išpilstymo į autovežius projekto įgyvendinimas leistų užimti šią verslo nišą 500 km spinduliu. Vyksta stipri konkurencija dėl Rytų-Vakarų ašies. Kuris Rytų Baltijos uostas sugebės laimėti Baltarusijos, Vidurinės Azijos ir Vakarų Kinijos verslo dėmesį, tas taps dominuojančiu Baltijos uostu“, – mano pranešėjas.
Dalysis patirtimi
Šios ir kitos verslumo vystymo temos bus aptartos Klaipėdoje (liepos 29 d.) vyksiančiame baigiamajame „Pelno akademijos“ renginyje. Šie renginiai vyks ir Vilniuje (liepos 28 d.) bei Kaune (liepos 30 d.).
Šios ir kitos verslumo vystymo temos bus aptartos Klaipėdoje (liepos 29 d.) vyksiančiame baigiamajame „Pelno akademijos“ renginyje. Šie renginiai vyks ir Vilniuje (liepos 28 d.) bei Kaune (liepos 30 d.). Juose taip pat bus aptariama, kaip ir kur Lietuvos verslui ieškoti plėtros rinkų, kaip skatinti investicijas šalies regionuose, kaip mažinti verslumo skirtumus tarp Lietuvos apskričių, kokie šalyje kyla verslumo skatinimo iššūkiai bei galimybės kitos temos.
Klaipėdoje organizuojamas renginys – JVSA vykdomo projekto „Septynių jūrų kapitonai II“ dalis. Projektas skirtas skatinti verslumo ugdymą ir smulkių bei vidutinių verslo subjektų (SVV) steigimąsi, vystymąsi bei plėtrą. Jo metu organizuojami verslumą ir SVV subjektų steigimąsi, vystymąsi bei plėtrą skatinantys informaciniai renginiai, teikiamos aukštos kokybės konsultacinės, trijų pakopų paslaugos. Tikimasi, kad naujų SVV subjektų steigimasis bei esamų SVV subjektų vystymasis ir/arba plėtra sudarys sąlygas naujų darbo vietų steigimui ir esamų darbo vietų išlaikymui.
Projektas finansuojamas pagal 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.2-ŪM-02-K priemonę „Asistentas-4“. Projektui finansuoti iš Europos Sąjungos fondų skirta 288 536,55 Eur (996,3 tūkst. Lt).
