99 proc. produkcijos
Žemaitijos lino gaminių įmonė „Linomeda“ dabar „neatsigina“ klientų iš viso pasaulio – savo produkciją siunčia į 65 šalis. Plungėje įsikūręs „Linomeda“ – šeimos verslas, veikiantis jau 20 metų. Pasak direktorės Ingos Lukauskienės, šiuo metu įmonė savo produkciją siunčia į 65 pasaulio šalis, veikia elektroninė parduotuvė. Eksportas sudaro net 99 proc. visos įmonės parduodamos produkcijos. Pernai įmonės metinė apyvarta siekė 2,4 mln. eurų.
„Turime dvi firmines parduotuvėles Palangoje ir Plungėje, kurios veikia tik vasaros sezonu. Kiek parduodame per tris mėnesius, tiek. Visa kita mūsų produkcija keliauja į užsienį“, – sakė I. Lukauskienė.
Tradicines lino apdirbimo ir gamybos tradicijas puoselėjanti įmonė (prieš tai jos savininkai linų pramonėje dirbo net 25-erius metus) per pastaruosius ketverius metus į savo produkcijos pristatymą užsienyje ir dalyvavimą parodose investavo apie 300 tūkst. eurų. Investicijų pavyko pritraukti iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) priemonių.
I. Lukauskienė skaičiavo, kad vien pernai jų gaminiai buvo pristatyti 13-oje parodų.
„Gautus pinigus mes visada naudojome parodoms užsienyje. Tai, žinoma, labai mums padėjo. Tiesa, maždaug antra tiek pinigų pridėjome patys. „LinenMe“ šiandien yra pakankamai aukšto lygio prekių ženklas“, – teigia įmonės vadovė.
Nuo Majamio iki Singapūro
I. Lukauskienė atskleidė, kad bene labiausiai pasiteisinusi investicija – jau trečius metus organizuojamas lietuviškų lino gaminių pristatymas parodų centre Čikagoje: „Tai mums padėjo sėkmingai išplėtoti verslą JAV.“
Vadovė išskyrė ir parodas Majamyje ir Singapūre. Jose pavyko produkciją pristatyti potencialiems klientams iš egzotiškų šalių, įprastai neužsukančių į Europoje vykstančius renginius.
Verslininkė akcentavo, kad daugelyje parodų produkciją pristatė ne vieną sykį.
„Jeigu žinome, kad parodoje dalyvaus bent 50 proc. naujų klientų, tuomet ten vėl vykstame. Kitais atvejais labiau verta pas potencialius klientus nuvykti patiems. Vis dėlto manome, kad dalyvauti parodose yra labai naudinga, todėl vėl mėginsime pretenduoti į finansavimą joms pasirengti. Mačiau, kad LVPA neseniai kaip tik paskelbė kvietimą dalyvauti programoje“, – sakė verslininkė.
Išaugo dvigubai
Kita Lietuvos tekstilės gaminių bendrovė „Utenos trikotažas“ taip pat aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose – Paryžiaus „Premier Vision-Zoom by Fatex“ bei „ISPO“ ar Miuncho „Munich fabric start“.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Eimundo Mačiulio, tai padėjo augti ir pardavimams, kurie 2016 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2015 metais, išaugo 16,1 proc.
„Galime didžiuotis bendradarbiavimu su skirtingų šalių atstovais: Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Olandijos, Rusijos, Prancūzijos Estijos, Japonijos, Latvijos, Islandijos“, – iš eilės vardijo vadovas.
Pasak jo, šiais metais bendrovė pristatė produkciją ir Vokietijoje bei toliau investuoja į potencialių partnerių paiešką. Bendrovės partnerių skaičius per porą metų išaugo 1,5 karto.
Sudomino japonus
Dizainerė Ramunė Piekautaitė, jau 20 metų rinkoje veikiančios įmonės „Mados aikštė“ įkūrėja teigė, kad parodos buvo labai didelis postūmis įmonei.
„Mes pradėjome eksportuoti savo produkciją į užsienį, o iki tol dirbome tik Lietuvos rinkoje. Dabar turime platintojus Japonijoje, kuriems siunčiame savo drabužių kolekcijas. Labai daug parodų užsienyje apvažiavome, galbūt ne visos jos davė naudos, bet vėliau atsirinkome tas, kurios mums reikalingos“, – sakė dizainerė.
Verslo „gazelių“ dalis – didžiausia ES
DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka sako, kad eksportas yra vienas iš komponentų, užtikrinančių spartesnį SVV įmonių augimą tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje.
„Lietuvos verslininkai yra didžiausias Lietuvos turtas. Ne kartą teko girdėti iš užsienio partnerių, kad jie stebisi Lietuvos verslo aktyvumu ir darbuotojų darbštumu. Smulkus ir vidutinis verslas yra ne tik ekonomikos pamatas, bet ir ateitis. Žinoma, demografiniai rodikliai išskirtiniai – kuo mažesnė įmonė, tuo didesni jų gimstamumo ir, deja, mirtingumo rodikliai. Tačiau tos įmonės, kurios išsilaiko, sudaro Lietuvos ūkio stuburą. ES kontekste Lietuvos SVV yra gyvybingas ir veržlus. Mūsų įmonės yra inovatyvesnės – apie 60 proc. SVV diegia inovacijas, tuo tarpu ES vidurkis – 57 proc.“, – vardijo J. Rojaka.
Anot jos, šalyje beveik trečdalis visų SVV yra priskiriamos prie aukšto potencialo įmonių – tokių, kurios augo bent 20 proc. per pastaruosius trejus metus, o Europos vidurkis siekia 18 proc. Verslo „gazelių“ dalis Lietuvoje – didžiausia ES.
„Eksportuojančių įmonių plėtra yra pusantro karto greitesnė nei vien į vidaus rinką orientuotų verslų, o didesnės įmonės auga tris kartus sparčiau nei mažos. Smulkiems žaidėjams skverbimasis į užsienio rinkas dažnai yra problemiškas. Anksčiau, patekdami į užsienio rinkas, smulkūs Lietuvos verslininkai ne visuomet galėjo efektyviai naudotis išplėtota šių rinkų infrastruktūra: informacine sistema, finansinėmis, draudimo, ryšio, transporto, mugių, parodų ir biržų paslaugomis, tarptautinių verslo organizacijų ir valstybės parama. Tačiau elektroninės prekybos ir pasaulio skaitmeninimo amžius iš esmės keičia situaciją. Pavyzdžiui, 2010-aisiais Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, buvo gerokai daugiau SVV įmonių, parduodančių savo prekes ar perkančių prekes internetu. Tiesa, pastaruoju metu skirtumas beveik išnyko – iš rinkos lyderių tampame vidutiniokais. Taigi, siekiant išlikti konkurencingomis, Lietuvos įmonėms teks suktis dar greičiau nei kaimynai“, – prognozavo J. Rojaka.
