Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Specialistų tobulinimosi programos Lietuvoje: socialinės klasterystės pagrindus mokėsi ir regionai

2015 m. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas „Tvarios plėtros skatinimas stiprinant viešojo sektoriaus socialinę klasterystę“, skirtas prisidėti prie regioninės politikos įgyvendinimo, skatinant tvarią plėtrą, stiprinant viešojo sektoriaus gebėjimus ir socialinę klasterystę mūsų šalyje.
Renginio akimirka
Renginio akimirka / Projekto partnerio nuotr.
Temos: 2 Verslas Ekonomika

Projektą inicijavo Lietuvos edukologijos universitetas, bendradarbiaudamas su partneriais iš Norvegijos „Flexible Education Norway“, Vilniaus dizaino kolegija, VšĮ „Gintarinė akademija“, „Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija“, Utenos, Druskininkų, Prienų ir Biržų savivaldybėmis bei joms pavaldžių institucijų specialistais.

Projekto metu sukurtos viešojo sektoriaus institucijų specialistams skirtos administracinių ir viešųjų gebėjimų tobulinimosi programos, apimančios tarp-institucinės socialinės partnerystės, tarp-sektorinio ir tarp-asmeninio pasitikėjimo bei sisteminio problemų sprendimo tiek viešojo, tiek privataus sektoriuose kompetencijas.

„Tokių kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi programų nauda atsiskleidžia ilgalaikėje perspektyvoje. Ir nors kol kas su projektu susiję rezultatai dar negali būti vertinami vietos ir regiono lygmeniu, tačiau jau galime džiaugtis besikeičiančiu projekto partnerių požiūriu į socialinę komunikaciją – partnerių institucijų ir organizacijų svetainėse atsiranda originali informacija, siejama su pasitikėjimu, tolerancija, auga supratimas apie savanorystę, bendruomenių judėjimą, NVO iniciatyvas. O plėtros programos, kaip saugi ir draugiška kaimynystė; viešojo, privataus, NVO sektorių ir partnerystė; filantropija ir kt. žinomos jau ne tik didmiesčiuose, bet ir šalies regionuose.“ – tobulinimosi programų naudą aiškina Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Giedrė Kvieskienė.

Projekto partnerio nuotr./ Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Giedrė Kvieskienė
Projekto partnerio nuotr./ Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Giedrė Kvieskienė

Mokslininkė pasidalino Europos Sąjungoje atliktų tyrimų rezultatais – besimokančiųjų suaugusiųjų neformaliajame ugdyme ES vidurkis yra 36,8 proc., o Lietuvoje – 29, 9 proc. Tuo tarpu formaliajame ugdyme dalyvaujančių asmenų vidurkis atitinkamai siekia vos 6,2 proc. (ES) ir 4 proc. Lietuvoje.

„Suaugusiųjų asmenų kompetencijų tobulinimas padeda stiprinti teigiamą požiūrį į save, skatina savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis. Mokymasis svarbią įtaką daro besimokančiųjų refleksijoms, susijusioms su geresnėmis įsidarbinimo, karjeros galimybėmis, finansine padėtimi, bendruomenės santykiais.“ – pabrėžia prof. dr. G. Kvieskienė. „Tikimės, kad įgyvendinto projekto dėka didėjant tarp-sektoriniam pasitikėjimui, mūsų šalies specialistai rinksis įvairias tobulėjimo galimybes, taip pat ir projekto metu pristatytus virtualius mokymosi modulius, kurie padės nuolat tobulinti esamas, papildyti primirštas ir įtvirtinti naujas socialinės klasterystės kompetencijas.“

Norway Grants logo
Norway Grants logo

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius